Šivos paslaptis

Ši paslaptinga Kosminio Šivos realybė yra ne tik kultūrinis ar religinis klausimas, kažkoks keistas induistų mąstymo aspektas, bet yra svarbi kiekvieno individo dvasinei gerovei. Jis atspindi didžiąją paslaptį ir kosminę galią, kurioje mes gyvename, tačiau kuri užima viršų ir peržengia viską, ką savo įprastiniame gyvenime bandome padaryti savo jėgomis.

Kosminio Šivos galios supratimas ir atskleidimas yra raktas ir galutinei asmeninei gerovei, ir visos žmonių rasės pakylėjimui. Iš tiesų ši Šivos sąmonė nori žengti giliau į žmoniją ir dar labiau mus suderinti su kosmosu, kuris gali sudvasinti visą mūsų būtį. Mes kažkurį laiką galime ignoruoti šią didžiąją nežinomybę, tačiau mes išliekame apsupti jos visose pusėse, ir ji savyje turi raktą į mūsų ateitį bei kilmę juodoje laiko naktyje. Mūsų moderni informacijos ir technologijų iliuzijos spąstuose esanti žmonija turi stoti akistaton ir pradeda skaitytis su šia aukščiausia paslaptimi.

Šiva, mes turime pastebėti, ne tik Induistų dievybės vardas. Šiva, kas reiškia „tas, kuris yra palankus“, kalba apie mūsų kontakto su nežinia, bevardžiu, didžiąją paslaptimi, tuo, kas yra už visų ribų, laiko, erdvės ir veiksmo palankų efektą. Šiame kreipinyje Šiva neturi vardo ir tuo pačiu turi begalybę vardų. Mums reikia suprasti Šivos vidinę realybę, ne tik Šivą, kaip religinę dievybę arba kultūrinę formą. Šivos vardo giedojimas reiškia ėjimą už visų vardų. Tai kosminės tylos rezonansas.

::Visatos Trejybė: Brahma, Višnu ir Šiva::

Turbūt paprasčiausias ir labiausiai paplitęs Šivos paaiškinimas, kuris randamas tradicinėje literatūroje, yra toks, kad yra dieviškųjų jėgų trejybė, kuri tvarko laiko ir visatos procesus kur Brahma yra Kūrėjas, Višnu- Palaikytojas ir Šiva- Naikintojas.

Tačiau šis aprašymas taip pat sąlygoja metamą ant Šivos naikinančios galios šešėlį- lyg jo kosminis vaidmuo yra propaguoti negatyvą ir mirtį. Tačiau pagal Vedinės filosofijos požiūrį, kuris skiriasi nuo vakarų teologijos, visatoje iš tiesų nėra tikros kūrybos ar naikinimo. Matoma visata tėra belaikės nemanifestacijos manifestacija, kaip jūroje besiritančios bangos. Mes nesuteikiame vandenynui savybių sukurti ir sunaikinti bangas. Banga kyla iš ir grįžtą į vandenyną, visą tą laiką išlikdama vandeniu. Šiva yra ta amžino sugrįžimo ir transformacijos galia, ne vien destrukcijos jėga.

Yra tik manifestacijos procesas. Šiuo klausimu Viešpats Brahma inicijuoja manifestaciją nustatydamas pirminius įstatymus ir principus už visatos. Viešpats Višnu gina ir palaiko manifestaciją, o Viešpats Šiva ją išsklaido ir užbaigia. Pagal šį požiūrį Šiva yra didžioji dievybė kuri išsklaido visas ribas ir sunkumus. Šiva yra susijungimo būsena į kurią turi sugrįžti visi dalykai.

Tačiau pagal kitą, gilesnį požiūrį Šiva atstovaujas transedenciją (tai, kas Vedantoje yra vadinama Brahmanu arba Absoliutu), Višnu- kosminį valdovą (Ishvara), o Brahma- kosminį protą (Mahat Tattva). Dieviškoji galia jos aukštesnėje esmėje už bet kokios manifestacijos yra žinoma kaip Šiva. Kai ji įeina į žmogų, ji tampa Višnu, o kai tampa mūsų intelekto pamatu- ji tampa Brahma. Mes mirtingameo pasaulyje galime turėti tik užuominas apie tokį aukščiausią nemirtingumą. Kita vertus Višnu tam, kad mus vestų, gintų ir saugotų priima žmogiškąjį pavidalą. Brahma yra visuomet esantis kaip žinios, mokslas ir ritualai.

::Šiva, kaip aukščiausia Realybė::

Kaip pirminė realybė Šiva matomas keturiais pagrindiniais būdais. Pirmiausia Šiva yra pirminė realybės šviesa, Prakasha. Antra- jis nemirtingoji gyvybės jėga, Prana. Trečia- jis yra pirminis garsas, OM arba Pranava. Ketvirta- jis yra pirminė būtybė arba tyroji sąmonė, Atman arba Purusha, mūsų vidinis Aš ir tikroji prigimtis.

Šiva, kaip pirminė šviesos galia ir sąmoningumas, atstovauja mūsų aukštesniąsias Savirealizacijos paieškas ir nėra tik paprasčiausia išorinė Dievybė. Ši vidinė šviesa yra tikrasis gyvenimo pamatas ir yra už visų gimimų ir mirčių. Ji yra amžiais skambanti kaip kosminė vibracija, kuri yra ir manifestuota ir nemanifestuota realybė. Ta mūsų tikroji būtis už kūno ir proto ribų, kurie tėra jos instrumentai.

Šiva yra paslapties įsikūnijimas. Jo tikroji prigimtis negali būti žinoma ir negyvena kalbos ar proto, žodžio ar minties karalystėje. Mes kontaktuojame su Šiva kada suprantame ribotą prigimtį viso to, ką mes žinome ar mąstome. Tai padaro Šivą kažkokia baisia dievybe, kurios galia yra didžioji nežinomybė, kuri valdo mūsų gyvenimus, esančius tik dulkėmis kosminiame šokyje. Šiva yra paradoksų dievybė. Jis stovi virš viso dualumo. Jis už gėrio ir blogio. Jis kosminės sąmonės būtybė esanti toli už kuriančiojo proto suvaržymų ir jo prievartos.

Šiva taip pat yra didžioji gamtos dievybė, gyvūnų valdovas arba Pashupati. Jis tyrlaukių valdovas. Iš tiesų jis neturi žmogiškosios formos. Mes randame jo veidą ir formą užslėptą gamtoje, ar tai būtų kalnai, medžiai, debesys, gyvūnai ar akmenys.

:: Šivos ir Šakti dualumas::

Vis dėlto Šiva iš savo kosminių galių manifestacijos lygmenyje formuoja dualumą kaip kosminę vyrišką jėgą ir savo antrąją pusę Šakti, arba moteriškąjį principą.

Šiva yra vyras, ugnis, kalnas ir ramumo galia, o Šakti yra moteris, vanduo, slėnis, veiksmo galia. Šiva yra nejudantis taškas, o Šakti yra besisukantis ratas. Šiva yra medžio šaknys ir kamienas; Šakti yra šakos, lapai, žiedai ir vaisiai.

Šivos ir Šakti, arba kosminių galių dvejeto, garbinimas atstovauja natūralią visos žmonijos ir visos visatos religiją, kuri sukasi apie šių dviejų galių pagerbimą visose jos manifestacijose- ir gyvosiose, ir negyvosiose karalystėse. Mes randame šios paslaptingos dvejybės pagerbimą visose čiabuvių ir tradicinėse kultūrose, senuosiuose pasauliuose, visame pasaulyje. Šiva yra stovintis akmuo, piramidė, obeliskas, tuo tarpu Šakti atspindima apvaliuose akmenyse, altoriuose arba olose, tokiuose, kokius randame jau garbintus ankstyvosios žmonijos anksčiau nei prasidėjo taip vadinama istorija.

Žiūrėdami atgal į laiką ir istoriją mes galime pasakyti, kad Šiva yra taip pat šamanų dievybė, ir kaip toks greičiausiai yra seniausia šventumo formuluotė žmonijoje. Jis yra šokio, ekstazės, būgnų, sapnų ir šamanų siekiamo transo dievas. Šivai priklauso Vedinės tradicinės išminties šventoji ugnis ir šventasis augalas, Agni ir Soma. Faktiškai Vedos yra ne kas kitas kaip mantrinės Šivos išraiškos su pagrindinėmis dievybėmis Agni, Soma, Surya ir Indra arba Ugnimi, Saule, Mėnuliu ir Žaibu, kaip keturiais jo šviesos aspektais.

Tačiau kaip kosminė vyriškoji jėga Šiva nėra tik falinis simbolis arba seksualumo ar paleistuvystės šlovinimas, kaip tai norėtų pavaizduoti kiti. Jis taip pat yra didysis asketas ir jogas, atspindintis aukštą savidiscipliną ir vidinę pusiausvyrą. Jis rodo galią, kuri persmelkia visą visatą ir leidžia mums pakilti sąmoningume iki mūsų aukščiausio potencialo, kuri yra savirealizacija.

Šiva simbolizuojamas kaip jautis, arba jo judėjimo priemonė yra jautis (nandi). Tačiau tai nėra tik jautis kaip vyriškumo simbolis, bet dharmos ir kosminio įstatymo jautis. Jautis atstovauja dvasią arba Purusha, ilgalaikį sąmoningumo principą, kuris laikos visus dalykus kartu ir duoda viskam svarbumą.

::Šivos formos::

Šiva turi daug formų, per kurias garbinami ir į mūsų gyvenimus įnešami skirtingi jo aspektai ir atributai.

Jis yra Nataradž, didysis ekstatinio išformavimo kosminio šokio dievas, kuris apima visą visatą visa persmelkiančia liepsna.

Jis yra Dakšinamurti, nušvitusysis jaunuolis, kuris sėdi po banjano (bengalinio fikuso) medžiu  ir moko per tylą net vyriausius žynius.

Jis yra Čandrašekar, kuris laiko Pusmėnulį ant savo galvos kaip papuošalą, ir turi galią valdyti protą.

Jis yra Nilakanta, arba dievybės su mėlyna gerkle, kuris nuodus paverčia palaima.

Jis yra Gangadara, kuris ant savo galvos laiko Gangos upę, leisdamas kosminių vandenų srovę ant žemės.

Kaip Šankara, dalinantis palaiminimus, jis yra palankusis, ir duoda gydą, palaiminimą ir gausą.

Kaip Rudra, ugninis, jis yra ugningas, reikalaujantis išsigryninimo, nusižeminimo ir savęs atsisakymo.

Yra ypatingų Šivos formų visoms kryptims, elementams ir čakroms, kurios yra vidinės galios esančios už prigimties. Viskas visatoje turi savo Šivą arba dvasios galią, per kurią mes galime susijungti su Kosmine energija ir Prana.

Šiva atspinti visą sudarytą ir iš ugnies arba Agni, ir vandens arba Soma, visatą. Jis yra Vaju arba kosminis vėjas, kuris įkvepia gyvybę į daiktus ir balansuoja visus dualumus. Jis Mahakala, didysis amžinybės dievas. Jo formos yra nesuskaičiuojamos, o jo vardai yra nesibaigiantys.

Šivos žmona, arba moteriškoji jo dalis, taip pat turi daug vardų ir formų. Kali arba Laiko ir amžinybės Deivė, Durga arba Ta, kuri padeda įveikti visus sunkumus, Lalita arba Ta, kuri žaidžia, Sundari- kosminio grožio Deivė. Tai tik keletas iš nesuskaičiuojamų jos manifestacijų. Kaip ir Šiva yra Mahadeva arba Didysis Dievas, jo žmona yra Mahadevi arba Didžioji Deivė. Kaip ir Šivos, jos formos yra tokios pat įvairiapusės ir paradoksalios, atspindinčios visatos galią, kurios šaknys transformacijoje, nes pastovioje išvaizdoje.

:: Šiva kaip Didžioji Jogos dievybė::

Šivos paieškos, kokiu vardu mes jį benorėtume pavadinti, greičiausiai yra amžinų žmonijos nemirtingumo paieškų esmė. Joga, kaip sadana arba dvasinė praktika, remiasi Šivos aukščiausio supratimo ir palaimos sąmonės kultivavimu. Ši Šivos realybė yra tylos, ramybės ir nieko nedarymo galia, ne įprasta savęs atsisakymo ir agresijos galia. Ji veikia neveiksme, taikoje ir balanse, kuriame asmuo centruojasi savo buvime ir perpranta visą visatą kaip savo paties minčių manifestaciją. Ši Šivos galia nėra išorinė jėga, kuri parodo save asmeninei naudai, ir ne išorinės pastangos kontroliuoti, kurios iš savęs padaro šou dėl savęs liaupsinimo. Tai dvasinė galia, kuri verčia viską suktis, įtraukia viską į vidų ir nuneša juos atgal į jų šaltinį, kuriame jie yra gilioje vienovėje. Šiva simbolizuoja šį Jogos praktikų balansavimo ir nuraminimo efektą.

Šiva yra kosminio garso arba kosminės muzikos valdovas, ypatingai didžiosios OM mantros iš kurios, kaip yra sakoma, išplaukė visos Vedos ir visos mantros ir buvo sugeneruota visa visata. Yra sakoma, kad Sanskrito alfabetas kilo iš Šivos būgno mušimo, kurio rezonansas persmelkia visą erdvę. Jis turi kitas svarbias Hum ir Haum arba Haum Joom Sah bidža mantras. Hum atstovauja kosminę ugnį arba Agni, Haum atstovauja Kosminę Praną, du svarbius Šivos energijos aspektus. Haum Joom Sah atspindi jo judančios link mūsų ir nunešančios mus tolyn iš šio Kosminės Pranos sąstingio  taško energijos greitį ir galią.

Greičiausiai dėl sąveikos su visais gyvenimo sunkumais ir pavojais įžymiausias yra Šivos aspektas kaip Tryambakam, Triakis arba Mrityunjaya, tas, kuris mus pasiima už mirties kaip Riši Vašišta jį šlovina Rig Vedoje.

Tryambakam yajamahe sugandhim pushtivardhanam; urvarukam iva bandhanat, mriyor mukshiya mamritat.

Mes garbiname tave triaki, tave, kuris kvepi ir pagausini maistą. Kaip stiebelį nuo moliūgo te jis išlaisvina mus nuo mirties, bet ne nemirtingumo.

Tai žymiosios, tačiau gerokai ilgesnės Vedinės Rudram giesmės Šivai Jadžur Vedoje pagrindas, kuriuo asmuo mokosi gerbti Dieviškąją galią ir paslaptį ne tik grožyje, palaimoje ir laimėje, tačiau taip pat ir skausme, sunkume ir mirtyje. Šiva mums padeda apkabinti abi dualumo puses, kad mes galėtume pajudėti už viso dualumo į vienybės esmę, kuri yra giliausias žinojimas. Šiva yra pati mirties mirtis. Jis akimirksniu neša visą laiką ir egzistenciją. Kai tik mes jį pasieksime, daugiau nebus mirties ir skausmo, kurie bus pamatyti tik kaip gilesnės nesibaigiančios šviesos šešėlis.

Kalbant apie specifinius jogos užsiėmimus, Šiva yra asanų meistras: ypač sėdimosios pozos, kuri yra svarbiausia iš visų asanų. Jis dažniausiai piešiamas arba Siddhasana‘oje, arba Padmasana‘oje (lotuso poza), dažnai apsuptas gyvūnų, kurie taip pat simbolizuoja asanas.

Šiva taip pat yra didysis Pranos, arba kosminės gyvybės energijos, dievas. Mantros Ham Sa ir So Ham, natūralūs kvėpavimo garsai, atspindi Šivos pranos šokį mumyse. Jie atstovauja Šivos balso aidą mūsų esybės šerdyje. Jogos pranajamoje viename ar kitame aspekte mes kultivuojame Šivos galią arba Kosminę praną.

Šiva yra didysis gidas į meditacija, aukščiausias guru, mokinantis mus stebėti, mąstyti ir nereaguoti, duodantis mums kosminį požiūrį į įvykius mūsų gyvenime ir emocijas mūsų protuose, kad jos mūsų neužgožtų. Tačiau Šiva nėra tik intelektualinės meditacijos arba paprasčiausios savianalizės dievybė; jis yra proto grąžinimo į begalinį šaltinį dievas, atiduodantis asmeninį protą visatos sąmonei. Šiva mus veda toliau už proto išankstinių nuomonių į sąmonę, kuri persmelkia visą erdvę ir nėra prisirišusi prie jokių atminties struktūrų, baimių ar aistrų.

Šiva kaip Jogešvara, arba Jogos Dievas, yra idealus asketas, vienuolis, svamis ir sadhu. Garbindami jį mes galime įvaldyti visus Jogos praktikų ir meditacijos aspektus.

Yra tokių, kurie bijo Šivos energijos arba kurie žemina ją kaip kažką grubaus, nekontroliuojamo, gyvuliško arba jausmingo. Taip apie Šivą kaip dievybę žvelgdami į žmogiškas silpnybes, o ne į jo paslaptingo simbolizmo kosminę transedenciją, galvoja net daugelis akademikų. Taip yra todėl, kad jie supranta Šivos kosminę jėgą kaip kažką negatyvaus, ne daugiau nei gaivalingos gamtos jėgas, kurios gali nutraukti mūsų gyvybę.

Tačiau Šiva taip pat yra aukščiausias gydytojas, duodantis poilsį, ramybę ir kūno, proto ir širdies atsinaujinimą. Taip atsitinka kada mes pasiduodame jo galiai brandindami gilesnę meilę ir palaimą. Šiuo klausimu Šiva yra daktarų, žinomų kaip Vaidjanath, dievas arba Ajurvedinių gydytojų Dievas. Šiva, kaip stebuklingas Rudra, padeda mums pasveikti nuo karščiavimo ir infekcinių ligų ir padeda išsigryninti. Kaip vandeningasis Soma, Šiva turi maitinančių, atjauninančių ir atgaivinančių galių.

Šivos garbinimas persmelkia Jogos tradicijas nuo seniausių iki moderniųjų laikų. Nath Jogai, kurie mums davė Tantrinę Jogą, Hatha Jogai ir Siddha Jogai, buvo Dievo Šivos, kur jis yra Adi Nath arba pirmasis Nath guru, pasekėjai. Tarp jų yra ir didieji mokytojai Goraknath ir Matsjendranath, kurie net šiandien turi daug pasekėjų Indijoje.

::Grįžimas pas Šivą::

Mūsų grįžimas į savo realybės pirminę švarią šviesą, kuri yra Šiva, yra ne tik jogos dvasingumo, tačiau viso tikrojo mokslo, meno, filosofijos ir psichologijos esmė.

Tam, kad pasiekti šią aukštesniąją sąmoningumo būseną, mes galime praktikuoti Šiva Jogą arba Šivos Jogą, kurios yra galybė variantų daugelyje Šaivitų tradicijų. Šiva yra didžioji Himalajų dievybė, kuri turi daug formų: nuo Amarnath Kašmyre, Kedarnath prie Gangos ištakų iki Pašupati Nath Nepale ir Kailašo kalno Tibete. Jo didysis miestas yra Kaši (Varanasi), o taip pat Uttar Kaši Himalajuose. Yra daug žymių Šivos šviesos Džjotirlingų arba lingų, daugiausia Centrinėje Indijoje, kaip Omakeršvara, ir daugybė šivos lankomų vietų Pietuose, kaip Tiruvannamali, Dievo Šivos ugnies linga, kur Ramana Maharši, kuris daugelio laikomas moderniąja Dievo Šivos inkarnacija, turi savo ašramą. Šivos garbinimas tapo globaliu, kaip, pavyzdžiui, „Induizmas šiandien“ žurnalo Kauai Induistų šventykla Havajuose ir jo galingasis krištolo Šiva linga. Tačiau mes galime prisiartinti prie Šivos ir asmeniškai, be senųjų tradicijų formalumų. Prisiliesti prie Šivos būsenos savyje yra paprastas dalykas, tereikia leisti sau pasinerti į savo prigimtį už proto, o būtent kalnuose ar miškuose, taip pat pasinerti į savo vidinę prigimtį už proto, atiduoti savo psichologinę asmenybę savo visatos Esaties jausmui. Tam, kad prisiliesti prie Šivos, mes turime norėti paleisti viską, mes turime norėti atsisakyti proto poreikio, kad liktų buvimo poreikis. Tai visai nėra lengva, tačiau mes visi to galiausiai galime pasiekti.

Kai Šivos galia pradeda manifestuotis mumyse, tai sukuria tam tikrą įtampa mūsų protuose ir nervinėje sistemoje tam, kad mes išsivalytume, pasikeistume ir transeduotume. Mes turime leisti jos srovėms judėti, ir jos palengvins gilesnį gijimą, kuris išsklaido visas mūsų problemas, o ne tik užspaudžia jas. Tačiau tam reikia nesipriešinti aukštesniajai Šivos galiai, o greičiau pasveikintume ją, kaip kad pasveikiname savo tikrosios prigimties pašaukimą.

Jūs galite paklausti: ar tai yra svarbu kaip pavadinti šią realybę, net jei kažkas ir nežino žodžio Šiva ir nesupranta Šivos simbolizmo jogoje? Visai gali būti, tačiau susijungimas su Šivos galia per tradicines formas ir žinių būdus gali labai padėti suprasti šią aukščiausią nežinomybę. Joga padeda mums sugrįžti į šią didžiąją Šivos paslaptį anksčiau gyvenusių didžiųjų Jogų ir žynių, kurių palaiminimai žingsnis po žingsnio gali mus nukreipti einant šiuo keliu, keliais.

Te aukščiausiasis Šiva manifestuojasi jumyse ir panaikina visas visas ribas!

- Pandit Vamadeva

Vertė Laura Čelo