Šiva ir Durga: jų tikroji tapatybė
Pagal Stephen Knapp
Kadangi mūsų Vedinių tekstų analizė parodė, kad Bhagavatam yra labiausiai prisirpęs Vedinių žinių vaisius, o taip pat visa Vedanta buvo komentuota pačio Srila Vyasadeva, mes įtrauksim aprašymų, kuriuos radome Bhagavatam, paaiškinimus, kad pasiektumėt gilesnį jų supratimą.
Iškiliausi iš visų Vedinių dievų sudaro Brahma, Šiva (Shivos) ir Višnu (Vishnu) Trejybę. Brahma padeda kurti pasaulį, Višnu jį palaiko, o Šiva padeda jį sunaikinti (plačiau apie šį aspektą aš rašiau savo knygoje „Kaip buvo sukurtas pasaulis“ (angl. How the Universe was created), taigi čia jo neįtrauksiu). Tie, kurie eina Vedų keliu, paprastai gali būti išskirstyti i tris pagrindines kategorijas: a) tie, kurie garbina Šivą, vadinami šaivitais; b) tie, kurie garbina Šakti (Shakti) arba Deivę, vadinami šaktomis; c) tie, kurie garbina Višnu, vadinami vaišnavais.
Taigi, pažvelkime kas yra Dievas Šiva ir Deivė Durga.
*************
Vienas reikšmingiausių Vedinių dievų yra Šiva, o viena iškiliausių deivių yra Šivos žmona Durga. Jie taip pat turi ir daug kitų vardų. Pvz., Durga taip pat vadinama Parvati ir Sati (tai reiškia- skaistybė). Vardas Šiva reiškia laimingas, palankus. Šiva žinomas daugeliu skirtingų vardų priklausančių nuo jo funkcijų. Kai, pvz., save išreiškia erdvėje ir laike, jis žinomas kaip Ešvara. Jį vadina Sadašiva kada jis funkcionuoja per orą, kuris įtraukia garso ir lietimo principus. Šiva žinomas kaip Rudra kada veikia per ugnį, kuri įtraukia garso, lietimo ir formos principus.
Šiva yra tama-guna, tamsos, inercijos ir naikinimo tendencijos režimo įsikūnijimas ir kontroliuotojas. Taip jis padeda kosminės kūrinijos naikinime, kai jos laikas baigiasi, o taip pat besitęsiančių mirčių, kurias mes matome kasdien, parodyme. Tačiau mirtis ir likvidavimas gali būti traktuojami ir kaip atsinaujinimas, kas taip pat laikoma yra Šivos dalimi.
Mes taip pat galime rasti papildomų Dievo Šivos charakteristikų Šrimad-Bhagavatam (4.2.2), kur teigiama, kad Dievas Šiva yra viso pasaulio dvasinis mokytojas. Jis yra taikios asmenybės, laisvas nuo priešiškumo ir visada savimi patenkintas. Jis didingiausias tarp visų pusdievių. Jis pasaulio dvasinis mokytojas rodantis kaip garbinti Aukščiausiąjį (Supreme). Jis laikomas visų geriausiu garbintoju, todėl turi savo dvasinę liniją sampradaja, vadinamą Rudra-sampradaja, kuri kyla tiesiai iš jo. Šiandien mes tai galime rasti Višnusvami-sampradaja arba Vallabha-sampradaja.
Šiva apibūdinamas kaip antras galingiausias po Višnu1. Taigi, jis ne Aukščiausias (Supreme), bet beveik toks pat galingas. Nors šiame materialiame pasaulyje jis neturi ko siekti, tačiau jis nuolat užsiėmęs visų nauda šioje Visatoje ir visada yra lydimas jo materialios ir pavojingos energijos kaip Deivė Kali ir Deivė Durga. Jos tarnauja jam žudydamos visų rūšių demonus ir bedievius asmenis. Karas atstovauja Kali niokojančią energiją. Kartais paveiksluose mes matome nuožmią Kali formą stovinčią viena koja ant Šivos kūno. Taip yra todėl, kad Šiva kartais turi atsigulti prieš ją, kad nuraminęs sustabdytų nuo visų žmonių-demonų išžudymo. Tokiu būdu Šiva kontroliuoja materialią energiją. Šiva taip pat kontroliuoja naikinančią tama-guna energiją, tamsos režimą, ir tam tikslui jam asistuoja Kali ir Durga. Durga jam padeda daugumą būtybių išlaikyti tamsoje ir nežinojime. Todėl Durga ir Kali yra apibūdinamos kaip pavojingos potencijos. Tik tie, kurie yra rimtai nusiteikę dvasiniam gyvenimui yra apsaugoti nuo tamsos.
Šiva yra dažnai vaizduojamas kaip jaunas, gražus vyras, ilgais plaukais iš kurių srūva Gangos (Ganges) upė (tyrumo emblema) ir kuriuose taip pat yra pusmėnulis. Jis yra baltos arba švelniai melsvos kompleksijos, kartais su trečia akimis tarp antakių kaktoje, dažnai keturiomis rankomis (Visatos galios ženklas), laikantis Trišulą (trišakis, rodantis mokėjimą valdyti tris gamtos režimus), Damaru (mažas smėlio laikrodžio formos būgnas, kurio mušimas simbolizuoja kalbą arba abėcėlę) ir rodantis Abhaja (apsaugos) ir Varanda (duodančios palaiminimą) mudras (rankų pozicijas).
Taip pat sakoma, kad Šivos būgnas yra srišti, kūryba; abhaja ranka (duodanti palaiminimą) yra sthiti arba apsauga; jo nuleista koja simbolizuoja tirobhava arba uždangos efektą; pakelta koja reiškia laiminimus (anugrha), ypač žiūrint pro ego sukuriamą iliuzijos šydą. Kada jis rodomas su kirviu, tai reiškia samhara, destrukciją.
Kartais jis rodomas su aštuoniomis, dešimtimi ar trisdešimt dviem rankom. Jos simbolizuoja įvairias galias ir laiko tokius daiktus kaip Akšamala (rožinį, kuris žymi buvimą dvasinių mokslų mokytoju), Khatvanga (stebuklinga lazdelė, kuri rodo jo buvimą okultinių mokslų adeptu), Darpana (veidrodį, rodantį, kad pasaulis yra kosminių formų atspindys), čakrą (diską), mazgą, lazdą, lanką, Pašupata ietį, lotusą, kardą ir t.t. Jis dažnai dėvi tigro kailį arba ant jo sėdi. Tigro kailis simbolizuoja savo aistrų kontroliavimą, kurios paprastą žmogų praryja kaip tigras.
Šiva dažnai rodomas su apsivijusiomis apie jo rankas, liemenį, kaklą ir plaukus gyvatėmis. Gyvatės dažnai iššaukia baimę, taigi tai simbolizuoja Šivos bebaimiškumą. Gyvatė taip pat simbolizuoja laiką. Jei nuodinga gyvatė kam nors įkanda, tuomet tik laiko klausimas kada šis asmuo mirs. Laikas anksčiau ar vėliau pagauna visus. Taigi, Dievas Šiva yra laiko ir mirties Dievas. Gyvatės taip pat simbolizuoja, kad jis nuolat apsuptas mirties, tačiau yra ne jos galioje.
Šiva taip pat vaizduojamas apibarstytas pelenais iš kapinių. Šie pelenai vadinami vibhuti. Jis simbolizuoja mirtį ir atsiribojimą nuo pasaulio ir geismų. Taip pat jis simbolizuoja, kad mūsų kūnai savo esmine forma yra inertinė medžiaga, kuri mums mirus ir kremavus taip pat taps pelenais. Todėl mes turime pakilti aukščiau savęs kaip kūno identifikavimo ir tapti sąmoningais savo tapatybei viduje. Pelenai yra ženklas, kad Šiva visiškai atsisako šio pasaulio.
Kartais Šiva vaizduojamas su kaukolių girlianda. Kaukolės rodo, kad jis yra destrukcijos ir materialios kūrybos atsiradimų ir dingimų esmės cikliškumo dievas.
Viena gražiausių Dievo Šivos vaizdavimo formų yra šokančioje pozoje, žinomoje, kaip šokių karalius Nataradža. Kaip Nataradža, Šiva laiko savo damaru būgną aukštesnėje dešinėje rankoje. Tai simbolizuoja nada, pasaulio plėtros garsą. Kitoje rankoje jis laiko naikinimo ugnį. Kartu tai simbolizuoja kūrybą ir naikinimą, pagrindinius visos materialios egzistencijos kontrapunktus. Jo dešinė ranka taip pat yra palaiminimo davimo pozoje. Kaip Nataradža, jis dėvi tigro kailį, kurį jis nužudė. Tai simbolizuoja ego, kuris kovos jei bus puolamas ir turi būti nužudytas guru žiniomis arba pačio Natarajos išmintimi. Kaip Nataradža jis rodomas stovintis viena koja remdamasis arba stovintis ant Mahamajos (Mahamaya)- visas kančias keliančios iliuzijos. Kita koja pakelta i priekį, kas simbolizuoja turija būsenos, būsenos anapus pabudimo, miego, gilaus miego, proto įtakos ir kūrybos būsenos, pasiekimą. Todėl, jis visiškai laisvas nuo viso to.
Yra daug pasakojimų susijusių su tuo kaip ir kodėl Šiva pasirodo taip, kaip pasirodo. Pvz., Dievas Šiva kartais vaizduojamas su trečia akimi tarp antakių kaktoje. Sakoma, kad jo trečioji akis simbolizuoja išminties akį arba vidinę įžvalgą. Likusios dvi akys simbolizuoja meilės ir teisingumo pusiausvyrą. Todėl Dievas Šiva nėra nei per daug griežtas, nei per daug nuolaidus ir žiūri į viską tinkamomis meilės, teisingumo ir vidinės įžvalgos proporcijomis. Visos Šivos akys kartu simbolizuoja saulę, mėnulį ir ugnį, Visatos apšvietimo būdus. Pasakojama, kad Dievas Šiva gavo trečią akį kai vieną dieną Parvati uždegė jo akis rankomis ir visas pasaulis paskendo tamsoje. Tada Šiva, kad pasireikšti, panorėjo trečios akies, kuri pasiuntė šviesą, šilumą ir ugnį.
Kita istorija pasakoja, kad vieną dieną dangiškoji Gangos upė nusileido ant Žemės. Svorio jėga būtų sugriovusi pasaulį, todėl Šiva priėmė ją ant savo galvos, kur ji buvo tol, kol buvo galima paleisti. Laikoma, kad Gangos upė pasaulyje atsirado kai Aukščiausias Dievas savo Vamanadeva inkarnacijoje savo kojos pirštu nuspyrė išorinį Visatos lukštą, taip įleisdamas iš Karanadakašaji okeano, dvasinio vandens, kuris supa Visatą, šiek tiek vandens. Tai tapo šventąja Ganga. Tai tapo Dievo pėdų nuplovimu. Taigi, Dievas Šiva priėmė šį vandenį ant savo galvos.
Šivos Ganga vandenys, taip pat sakoma, simbolizuoja žinių ir atsidavimo Dievui tėkmę. Šiva žinomas kaip didžiausias ir svarbiausias Dievo Krišnos (Krsna), Višnu arba Dievo Ramos garbintoju, kas yra viena iš Gangos vandenų srovės ant Šivos galvos reikšmių.
Bhagavatam (10.41.15) sieja: “Gangos (Ganges) upės vandenys apvalė tris pasaulius, tapę transedentiniais nuplovę Tavo [Dieve Višnu] pėdas. Dievas Šiva priėmė šiuos vandenis ant savo galvos, ir šių vandenų malone Karaliaus Sagara sūnūs pasiekė rojų“.
Kitas pasakojimas yra apie tai, kad tuo laiku, kai demonai ir pusdieviai maišė pieno okeaną, iš jo buvo pradėta gaminti daug objektų. Vienas jų buvo mėnulis, kurį pasiėmė Šiva ir įsisegė į plaukus. Tai simbolizuoja mėnulio fazes ir laiko tėkmę, kas yra tik ornamentas, nes Šivos tai neveikia. Pusmėnulis taip pat simbolizuoja gyvenimo laimę, ypač jei jis grįstas dvasinėm priežastim. Mėnulio spinduliai didina įkvėpimą ir energiją dvasiniam gyvenimui taip pat, kaip sakoma, kaip mėnulio spinduliai puoselėja daržovių karalystę. Tai simbolizuoja vėsinančią savęs pažinimo šviesą ir būdą, kaip gyvenimas turėtų būti gyvenamas šiame pažinime.
Kitas objektas atsiradęs maišymo metu buvo mirtini nuodai, kuriuos Šiva išgėrė, kad sustabdyti nuo plitimo. Tačiau dėl to sunerimusi Parvati griebė jam už gerklės, kad jie nenueitų žemyn ir todėl gerklė tapo mėlyna.
Šiva dažnai vaizduojamas stovintis šalia arba ant jaučio Nandikešvara arba Nandi (reiškia linksmas). Simboliškai Nandi reikšmė yra gyvuliškos tendencijos (tokios kaip sekso troškimas), kurios yra Dievo Šivos meistriškumu suvaldytos ir paklusnios. Todėl jis joja ant Nandi, kuris klauso jo komandų. Nandi taip pat reiškia stiprybę ir vyriškumą. Jis dažnai matomas Šivos šventyklose sėdimoje pozoje prieš pagrindinę šventovę žvelgiantis į Šivos atvaizdą. Nandi taip pat simbolizuoja dživatma, individualią sielą ir gyvuliškus impulsus, kurie nuneša ją į materialią egzistenciją, nebent tokios tendencijos pažabojamos.
KRIŠNOS GARBINTOJAI YRA BRANGŪS ŠIVAI
IR ŠIVA BRANGUS JIEMS
Šiva darbuojasi visų labui ir bando padėti visoms būtybėms tobulėti dvasiškai. Todėl jis turi savo mokymų paveldėtojų liniją. Tai pat jis todėl sako Karaliaus Pračinibarhi sūnums: „ Bet kuris asmuo, kuris paklūsta Aukščiausiojo Dievo Asmenybei, Dievui Krišnai, visko valdytojui, yra man labai brangus“.1
Karaliaus sūnūs ruošėsi praktikuoti askezes tam, kad pagarbinti Dievą Višnu ir ieškodami tinkamos vietos sutiko Dievą Šivą. Jo kūniškas blizgesys buvo kaip lydyto aukso, jo kaklas mėlynas, jis turėjo tris akis ir buvo apsuptas šlovinančių jį muzikantų. Šiva yra pamaldžiųjų ir tų, kurie švelnaus elgesio gynėjas. Taigi, jis buvo patenkintas kalbėdamas su princais taip, kaip kalbėjo. Jis tęsė taip:
„Asmuo, kuris atsidavė tiesiogiai Dievui Krišnai arba Višnu tyru, pasiaukojančiu tarnavimu, yra iš karto pakeliamas į dvasines planetas. Aš, Dievas Šiva, ir kiti pusdieviai pasiekiame šias planetas tik po materialaus pasaulio sugriovimo. Jūs visi esate Dievo garbintojai, ir kaip tokius aš jus vertinu taip pat pagarbiai, kaip Patį Aukščiausiąjį Dievybės Asmenį. Tokiu būdu aš žinau, kad garbintojai taip pat gerbia mane ir, kad aš jiems taip pat esu brangus. Todėl niekas negali būti toks brangus garbintojams, kaip aš.“2
Tokiu būdu Krišnos garbintojai ne nepagarbūs Dievui Šivai, bet garbina jį, kaip didžiausią Krišnos garbintoją. Krišnos bhakta taip pat meldžiasi Dievui Šivai, bet prašo Šivos padėti pasiekti Dievo Krišnos palankumo, ne paprasčiausių materialių gėrybių. Kaip randame Tulasi Ramajama (Uttara-Kanda, Doha 45), Dievas Rama sako: „Suglaustais delnais aš guliu prieš tave, kita slaptoji doktrina: be Šankaros (Dievo Šivos) garbinimo žmogus negali pasiekti pasišventimo man“. Tokiu būdu Šiva gali mums asistuoti siekiant pasišventimo Dievui Krišnai ir Jo ekspansijoms.
Po to, kai Šiva kalbėjo Karaliaus Pračinabarhi sūnums, jis sukūrė konkrečią mantrą jų gerovei, kuri yra tyra ir palanki visiems, kurie nori pasiekti aukščiausią savo gyvenimo tikslą. Ši mantra vadinasi Šivos daina ir sudaro 33- 79 Srimad-Bhagavatam Ketvirtos Giesmės Dvidešimt Ketvirto Skyriaus eilutes. Jis pradeda savo maldą šia eilute:
„O Aukščiausias Dievybės Asmenie, visa garbė yra tau. Tu labiausiai išaukštintas iš visų save realizavusių sielų. Kadangi tu esi visada palankus, nes save realizavęs, aš trokštu tavo palankumo. Tu esi dorųjų garbinamas pagal visus tobulus Tavo duotus nurodymus. Tu esi Supersiela, todėl aš siūlau savo nusilenkimus Tau, kaip aukščiausiai būtybei.“
Likusiuose 45 maldos posmuose Dievas Šiva šlovina daugelį Aukščiausiosios Būtybės savybių, charakteristikų ir galių Krišnos formoje. Daugelio metų pabaigoje, kurių metu Karaliaus sūnūs, vadinami Pračetomis, kartojo šitą maldą kiekvieną dieną, Dievas Višnu apsireiškė jiems. Jis pasakė: „ Tie, kurie siūlys Man Dievo Šivos sukurtas maldas ir ryte, ir vakare, gaus mano palaiminimą. Tokiu būdu jie abu galės išpildyti savo troškimus ir pasiekti gerą intelektą“.3
Taip pat Bhagavatam (4.6.42-53) mes sutinkame Dievo Šivos didingumą tarp pusdievių. Dakša, kuris pademonstravo savo nepasitenkinimą Šiva ir Šivos žmona, pražūtingo ritualo metu Durga (Sati) paaukojo save ugnyje. Sati buvo pačio Dakša duktė ir negalėjo toleruoti savo tėvo įžeidimų savo vyrui Šivai. Todėl meditacijos metu ji suliepsnojo ugnimi. Po to, Dievas Brahma ir pusdieviai ėjo raminti Šivą. Brahma guodė Šivą kreipdamasis „Mano brangus Valdove“ ir vadino jį visos Visatos valdovu, Visatos tėvo ir motinos junginiu, Aukščiausiu Brahmanu aukščiau šios kūrinijos. Čia matome, kad Brahma, dalinis Visatos kūrėjas, siūlo Dievui Šivai pagyras, kaip pranašesniam. Tai tam, kad nuraminti Dievą Šivą, nes žinoma, kad jo pyktis gali sunaikinti Visatą.
Kada ritualą galima buvo tęsti ir Dakša pasiūlė išvalytą sviestą ir mantras iš Jadžur-veda, Dievas Višnu apsireiškė savo originalia forma kaip Narajana. Kaip aprašoma Bhagavatam (4.7.18-29), kai tik Dievas Višnu apsireiškė, visi pusdieviai, įskaitant Dievą Brahmą, Šivą, Gandharvus ir išminčius, tuoj pat pagarbiai nusilenkė. Dievo Višnu kūno blizgesyje visas kitas blizgesys nublanko. Kiekvienas siūlė Jam savo maldas. Čia Dievas Šiva kreipėsi į Dievą Višnu: „Mano brangusis Valdove, mano protas ir sąmonė visada nukreipti į Tavo lotuso pėdas, kurios yra visų palaiminimų ir troškimų išpildymo šaltinis, yra garbinamos visų išsilaisvinusių išminčių, todėl, kad Jūsų pėdos yra vertos garbinimo. Savo protu nukreiptu į Tavo lotuso pėdas, aš daugiau netrukdomas asmenų, kurie niekina mane, tvirtindami, kad mano veikla nėra išgryninta. Aš neprieštarauju jų kaltinimams ir atleisiu jiems iš gailestingumo, taip kaip Jūs rodote gailestingumą visoms gyvosioms esybėms“.
Po to, kai visi asmenys pasiūlė Dievui Višnu savo maldas, Jis atsakė Dakšai: „Brahma, Šiva ir Aš esame viršiausios materialios išraiškos priežastys. Aš esu Supersiela, pats iš savęs spindintis liudytojas. Tačiau be asmenybės nėra skirtumo tarp Manęs, Brahmos ir Šivos. Aš esu pirmapradis Dieviškasis Asmuo, bet tam, kad kurti, palaikyti ir naikinti kosmines išraiškas, Aš veikiu per Savo materialią išraišką, skirtingą pagal lygius ir veiklą ir Mano atstovai yra lygiavertiškai pavadinti. Tas, kuris neturi tinkamų žinių galvoja, kad pusdieviai, kaip Brahma ir Šiva, yra nepriklausomi, o galbūt galvoja, kad ir gyvenančios esybės yra nepriklausomos. Vidutinės inteligencijos asmuo negalvoja, kad galva ir kitos kūno dalys yra atskirai. Panašiai Mano garbintojas nediferencijuoja Višnu, visur vyraujančios Asmenybės, nuo visko arba bet kurios gyvos esybės. Jis nemano, kad Brahma, Višnu, Šiva arba gyvosios esybės apskritai yra atskirtos nuo Aukščiausiojo, ir kuris žino Brahmaną, iš tiesų suvokia ramybę, kiti-ne“.4
Tai rodo pusdievių ir Dievo Višnu tarpusavio priklausomybę. Dievas Višnu yra galutinė Visatos kūrybos priežastis. Dievas Brahma gimė iš Dievo Višnu, ir Dievas Šiva gimė iš Dievo Brahma. Tai energija, kuri ateina iš Dievo Višnu Dievo Brahmos ir Šivos forma, kuri kuria ir naikina Visatą. Dievas Brahma pasireiškia tąsai ir kūrybai, o Dievas Šiva padeda naikinime. Tuo būdu jie yra susiję ir dirba kartu kaip atskiros kūno dalys. Tuo pačiu jie vaidina skirtingas ir svarbias roles kosmoso reikaluose, bet priklauso nuo Dievo Višnu. Kai mes matome, kad visos gyvybės yra Aukščiausiojo Dievo ir jo energijos ekspansijos, tada galime pasiekti tikrąją ramybę.
Netgi sakoma, kad tie išminčiai ir garbintojai, kurie mato tokią lygybės viziją tampa garbinami Dievo Šivos, Brahmos ir Dievo Višnu. Kartą, keliadamas Dievas Šiva sutiko didįjį išminčių Markandeją, kai jis išeidinėjo iš jogos transo. Tuo metu Markandeja meldėsi Dievui Šivai, kuris palaimino išminčių ir paklausė, ar yra koks nors palaiminimas, kurio išminčius norėtų. Kaip aprašyta Bhagavatam (12.10.19-22) Suta Gosvami sakė: „Dievas Šiva, didingiausias pusdievis ir šventųjų garbintojų prieglobstis, buvo patenkintas Markandejos pagarbinimu. Patenkintas jis nusišypsojo ir kreipėsi į išminčių. Dievas Šiva tarė: „Prašyk manęs palaiminimo, nes tarp visų palaiminimų davėjų mes trys- Brahma, Višnu ir Aš- esame geriausi. Mūsų apsireiškimas niekada nėra tuščias, nes paprastai mus pamatę mirtingieji gauna nemirtingumą. Visų planetų gyventojai ir valdantys pusdieviai kartu su Dievu Brahma, Aukščiausiuoju Dievu Hari ir Manimi, šloviname, garbiname ir padedame tiems brahmanams, kurie yra šventi, visada ramūs, laisvi nuo materialių prisirišimų, gailestingi visoms būtybėms, tyrai pasišventę mums, neturi neapykantos ir apdovanoti lygumo vizija. Šie garbintojai nesiskiria nuo Dievo Višnu, Dievo Brahmos ir manęs, ir jie nediferencijuoja savęs nuo kitų būtybių. Taigi, dėl to, kad tu esi toks šventasis garbintojas, mes garbiname tave“.
DIEVO ŠIVOS UŽIMAMA PADĖTIS
Bhagavatam (4.3.23) Dievas Šiva pats sako savo žmonai Sati, kad jis visuomet yra įsipareigojęs šlovinti Aukščiausiąjį Asmenį, žinomą kaip Dievas Vasudeva, Krišna, kuris apsireiškia tyra sąmone, lenkdamasis jam.
Taigi, mes matome, kad iš tiesų Dievas Šiva yra pavaldus Dievui Višnu, Krišnai, taip pat jis yra Dievo Krišnos dalis Visatos formoje, kaip parašyta Bhagavad-gita (11.15). Čia mes randame: „Ardžuna tarė: „Mano brangus Dieve Krišna, Aš matau Tavo [visatos] kūne sujungtus visus pusdievius ir gyvas esybes. Aš matau Brahmą, sėdintį ant lotuso, taip pat Dievą Šivą ir daugelį išminčių ir dieviškųjų gyvačių.“
Dievo Krišnos pramogų Vrindavanoje laikais, mes sužinome, kad Dievas Šiva taip pat bandė įsilieti į rasa-lila šokį tarp Krišnos ir gopi, mergaičių piemenaičių. Mahadeva Gopišvara šventykloje Vrindavanoje, pasakojama, yra žymė, kur Dievas Šiva geidė tapti gopi, kad galėtų šokti su Dievu Krišna. Taigi Dievas Šiva bandė įsilieti į Šri Krišnos slaptą pramogą ir atsidavimą.
Iš kitos pusės, Dievas Šiva yra Dievo Krišnos svainis. Krišnos linksmybių Vrindavanoje laikais, Yašoda pagimdė dukrą Katjajani, arba Durgą, o Motina Devaki pagimdė Dievą Krišną. Tam, kad išgelbėti Jį nuo negarbingo Karaliaus Kamsos, Krišnos tėvas Vasudeva išnešė Krišną iš Mathuros į Gokulą ir sukeitė Jį su Motinos Yašodos dukra, pasiimdamas ją atgal su savimi. Kada Karalius Kamsa atėjo pasiimti Motinos Devaki naujagimio, mergaitė pakilo į orą ir pasirodžiusi aštuoniaranke Durgos forma nubaudė Kamsą. Durga yra Dievo Šivos žmona, senaisiais laikais Dievo Krišnos sesuo, taigi, galima sakyti, kad Šiva yra Dievo Krišnos svainis.
Kitoje Bhagavatam (8.12.10) vietoje, kada Dievas Šiva buvo suglumintas Aukščiausiojo Dievo, kaip gražios moters Mohini-Murti, forma, Dievas Šiva pripažysta, kad yra silpnas, nes negali pilnai suprasti materialaus pasaulio iliuzijos. „O mano Dieve, Aš, kuris laikomas geriausiu tarp pusdievių, ir Dievas Rama, ir didieji riši vadovaujami Mariči, gimėme iš gėrio būsenos. Tačiau mes esame sugluminti Tavo iliuzinės energijos ir negalime suprasti, kas yra šis kūrinys. Nepaisant mūsų, ką galima pasakyti apie kitus, tokius, kaip demonai arba žmonės, kurie yra pagrindinėje materialios prigimties būsenoje [rajo-guna ir tamo-guna]. Kaip jie tave pažins?“
Vėliau Dievas Šiva, kuris dažnai vaizduojamas meditacijoje, aiškina savo žmonai, į ką jis medituoja, kada yra transe. Jis sako: „O Deive, Tu dabar matei iliuzinę Aukščiausiosios Dieviškosios Asmenybės, kuris yra negimęs visko valdovas, energiją. Nors Aš esu vienas Viešpaties principinių ekspancijų, netgi aš buvau apgautas Jo iliuzinės energijos. Ką tuomet sakyti apie kitus, kurie yra visiškai priklausomi nuo majos (maya)? Kai aš pabaigiau tūkstančio metų mistinės jogos atlikimą, tu klausei, į ką aš meditavau. Dabar, štai Aukščiausioji Asmenybė, kurio laikas neveikia ir kurio Vedos nesupranta“.5
Kitas kartas, kada Dievas Šiva aiškino savo tarnaujančią poziciją, buvo kai Dievas Krišna kovojo su Banasura, kuris buvo Dievo Šivos garbintojas, ir nukirtinėjo jo šimtą rankų. Kai atrodė, jog Banasura beveik prarado gyvybę, Dievas Šiva, kuris taip pat buvo mūšio lauke, priėjo prie Krišnos nuraminti jį ir išgelbėti Banasuros gyvybę. Bhagavatam (10.63.34-45) apie tai pasakoja: „Šri Rudra sakė: Tu vienintelis esi absoliuti Tiesa, aukščiausia šviesa, misterija, paslėpta žodinėje Absoliuto manifestacijoje. Tie, kurių širdys nesuteptos gali matyti Tave, nes Tu esi neužterštas, kaip dangus“. Dešimtyje eilučių, kurios seka po to, Dievas Šiva kreipiasi i Dievą Krišną kitais būdais: „Tavo dabartinis nusileidimas į materialią karalystę, o nežabotos galios Dieve, yra skirtas puoselėti teisingumo ir autoriteto principus ir visos visatos naudą. Mes, pusdieviai, kiekvienas priklausomas nuo Tavo malonės ir autoriteto, vystome septynias planetines sistemas. Tu esi pradinis asmuo, pirmas be antro, transedentinis, ir save manifestuojantis. Be priežastinis, tu esu viso priežastis ir galutinis valdovas.“
Kai Uddhava meldėsi Dievui Krišnai, jis sakė: „Net Dievas Brahma ir Dievas Šiva veikia kaip Tavo instrumentas kosminiame kūrime ir naikinime, kuriuos galutinai vykdai Tu, Aukščiausiasis Dieve, Savo užslėptame laiko aspekte.“6
Vienas didžiausių skirtumų tarp Šivos ir Krišnos aprašytas sekančiai: „Šri Šukadeva Gosvami sakė: Dievas Šiva visada sujungtas su savo asmenine energija, materialia prigimtimi. Kaip atsaką trims pagrindinėms gamtos būsenoms, manifestuoja save trimis ypatybėmis, tuo įkūnydamas trigubą- gerumo, aistros ir nežinojimo- materialaus ego principą. Šešiolika elementų plėtojosi kaip šio netikro ego transformacija. Kada Dievo Šivos garbintojas garbina jo manifestaciją viename iš šių elementų, garbintojas įgyja įvairios atitinkamos, džiuginančios gausos. Betgi Dievas Hari ryšio su materialia būsena ryšio neturi. Jis yra Aukščiausia Dievybė, visa matantis amžinasis stebėtojas, kuris yra transedentinis materialiajam pasauliui. Tas, kas jį garbina, tampa panašiai laisvas nuo materialiosios būsenos. Todėl Dievo Šivos garbintojas gauna rezultatus, kurie yra sąlygojami materialaus pasaulio įtakos, kai Dievo Krišnos garbintojas gauna išlaisvinimą nuo materialaus pasaulio, o ne materialią gausą.“7
Taigi, šiuo klausimu Šri Šukadeva Gosvami sako: „Dievas Brahma, Dievas Višnu, Dievas Šiva ir kiti gali kažką prakeikti arba palaiminti. Dievas Šiva ir Dievas Brahma yra greiti šventuosius prakeikti arba jiems dovanoti, mano brangus Karaliau, tačiau ne neklystantis Aukščiausiais Dievas.“8
Kitas Šivos užimamos vietos supratimo aspektas susijęs su jo paskirtimo, kuri susijusi su tuo, kaip jis pasirodo. Senuosiuose Brahma-samhita (15 posmas) tekstuose tai aiškiai paaiškinta. Čia pasakyta: „Tas pats Maha-Višnu sukūrė [Savo kitą ekspansiją] Višnų [Garbhodakašaji Višnu] iš savo kairiosios galūnės, Brahmą, pirmąjį būtybių kamieną, iš savo dešiniosios galūnės, ir iš tarpo tarp antakių Šambhu (Shambhu), dieviškąjį vyriškos manifestacijos halą.“
Aiškindamas tai Šrila Bhaktisiddhanta detalizuoja, kad kai manifestuojamas žemiškasis visatos kūrimas, tuomet Šambhu pradas iš Višnu tarpo tarp antakių gimsta Rudros formoje. Šambhu įtvirtina materialaus ego pradą. Šis pradas priverčia būtybę identifikuoti save, kaip materialų kūną, materialumo ir kūniško džiaugsmo troškimo subjektą. (Brahma-samhita, 16 posmo turinys)
Taigi, Šivos jėgos ateina iš Dievo Višnu galios. Tai yra aprašyta Brahma-samhita 10 posme: „Asmuo, įkūnijantis materialų kausalinį principą, t.y. didysis žemiškojo pasaulio valdovas [Mahašvara] Šambhu, vyriško organo formoje, yra sujungtas su savo moteriškos palydove, ribota energija [Maja] kaip veiksmingas kausalinis principas. Pasaulio valdovas Maha- Višnu manifestuoja į jį Savo subjektyvia dalimi žvilgsnio forma.“
Tokiu būdu, materialaus pasaulio kūrime, kada Maha-Višnu meta žvilgsnį į šešėlingą Majos potenciją, Šambhu, pradhana (nemanifestuoti materijos ingredientai) valdovas, kuris yra kaip Rudra, užbaigia sueitį su Maja, veiksmingu žemiškos energijos priežasties principu. Tačiau Šambhu negali padaryti nieko nepriklausydamas nuo Maha- Višnu, kuris reiškia tiesioginę dvasinę Krišnos jėgą, energijos. Tokiu būdu, materialios kūrybos principas vyksta tik kada Maha- Višnu, plenarinė Dievo Krišnos dalis, yra palankus Majos, Šivos palydovės ir žemiško priežastingumo principo, aktyvioms pastangoms. (Brahma-samhita, 10 posmas, turinys)
Taigi, skirtumas tarp Maha-Višnu ir Šivos kaip Šambhu, aiškiau aprašytas Brahma-samhita (45 posmas) taip: „Taip, kaip pienas transformuojasi į varškę dėl rūgščių poveikio, tačiau varškės poveikis yra nei toks pat, nei skirtingas, nuo jos priežasties, t.y. pieno, taip aš dievinu pirmapradį Dievą Govindą, iš kurio Šambhu būsena yra transformacija naikinimo darbo atlikimui.“
Šrila Bhaktisiddhanta toliau bando paaiškinti šio posmo turinį, kad Šiva ne antroji Dievybė po Krišnos. Tiesa ta, kad tie, kurie puoselėja tokį diskriminuojantį jausmą, labai nusikalsta prieš Aukščiausiąjį Dievą. Šambhu pozicija yra tarnaujanti Govindai. Todėl jie iš tiesų nesiskiria vienas nuo kito, kaip rodo viršuje išdėstytas posmas. Kaip jogurtas atsiranda iš jo pradinės priežasties, taip Šiva yra jo pradinės priežasties, kuris yra Krišna per Maha-Višnu, manifestas. Taigi, Dievas priima tarnaujančią poziciją Savo tiesioginėms formoms, kada įgyja atskirą formą, pridėdamas tam tikrą sumaišytą elementą, kuris yra Dievas Šiva, arba Šambhu, per kurį Dievas kontaktuoja su materialia energija, kadangi Maha- Višnu niekada nesiliečia prie žemiškojo pasaulio. Tačiau Šiva neturi nepriklausomos iniciatyvos arba sugebėjimų.
Šrila Bhaktisiddhanta toliau aiškina, kad tokiu būdu Govinda manifestuoja Save kaip plenarinę dalį, kuri, šioje situacijoje, yra guna-avatara Šambhu formoje, tamo-guna arba tamsos būsenos valdovo... Todėl Šambhu, ieškodamas Govindos stiprybės, dirba kartu su savo palydove Durga-devi savo laiko energijos pagalba.
Todėl tikrasis skirtumas tarp Govindos ir Šivos ar Brahmos yra tai, kad visi didieji Dieviškieji atributai yra visiškai pasireiškę Govinda Krišnos forma. Šiva ir Brahma yra esybės sumaišytos su žemiškomis savybėmis, kad ir kokios nežymios jos būtų. Nors Višnu taip pat yra dieviškoji gerumo būsenos apraiška, jis vis vien nėra sumaišytas. Narajanos, kaip Maha-Višnu, išvaizda arba, kaip Garbhodakašaji [Garbhodakashayi] Višnu (Višnu ekspansija kiekvienoje visatoje) ir Kširodakašaji [Kshirodakashayi] Višnu (Višnu ekspansija kaip Supersiela), yra Aukščiausiosios Dievybės visa-funkcionalumo pavyzdžiai. Dievas Višnu yra Dievybė, o kiti du guna-avatarai ir kiti dievai yra esybės esančios pavaldžios Jam ir Jo autoritetui. Skirtingos Aukščiausiosios būtybės, Govinda, inkarnacijos yra tas pat kaip ta pati šviesa sklindanti nuo skirtingų žvakių, visos šviečiančios Govinda Krišnos dvasine potencija. (Brahma-samhita, keturiasdešimt šešto posmo turinys)
Tai paaiškina, kad Šivos ir Brahmos pozicijos ir formos yra amžinos, tačiau tik materialios kūrybos patvarumo kontekste. Dievas Šiva yra tamo-gunos ir materialaus pasaulio valdovas, bet ne dvasinio pasaulio. Būtent Dievas Krišna yra aprašomas, kaip Aukščiausioji Būtybė ir kontroliuojantis abi- dvasinę ir materialią- energijas.
Toliau Šrila Bhaktisiddhanta aiškina, kad Dievas Krišna turi šešiasdešimt dieviškųjų savybių aukščiausiame laipsnyje. Nors penkiasdešimt dieviškųjų dživa (jiva) sielos savybių kartu su penkiomis papildomomis savybėmis yra ir pas Dievą Brahmą, šios penkiasdešimt penkios savybės Šivoje taip pat yra, tik aukštesniame laipsnyje nei Dievo Brahmos. (Brahma-samhita, 49 posmo turinys)
Todėl Dievo Šivos užimama vieta apibūdinama siejant jo paskirtį ir funkcijas materialiame pasaulyje, o jo forma, kaip Dievo Krišnos plėtinys.
Paimta iš http://www.stephen-knapp.com/
Vertė Laura Čelo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą