Šri Krišna
pagal Stephen Knapp
KLAIDINGAS KRIŠNOS, KAIP KAŽKO AUKŠTESNIO ATSTOVO,
SUPRATIMAS
Kai kurie žmonės jaučia, kad Krišna yra tik kažko aukštesnio, dažniausiai kaip beasmenis Brahmanas, atstovas. Tačiau tokie tekstai kaip Taityrija Upanišad (Taittiriya Upanishad) (2.1.2) aiškina, kad „Tas, kuris suvokia Brahmaną, pasiekia summum bonum, aukščiausiąjį gyvenimo tikslą. Taigi, kas yra Brahmanas? Ką tokį turime žinoti? Kokia prasmė Jį žinoti? Kokia to perspektyva? Tai keturi gyvybiškai svarbūs punktai, kurių paaiškinimui buvo pasakyta: Brahmanas yra amžinai egzistuojantis, visos išminties šaltinis ir begalinis, arba visa persmelkiantis. Tas, kuris suvokia Brahmaną kaip tokį, garbina Jį savo slapčiausioje širdies kertelėje, kuri pavirsta transedentine plotme, Vaikunthos kopija, dieviškųjų žaidimų poilsiaviete. Tokiu būdu, pripildytas Brahmano žinių, jis įvykdo savo tikslus, t.y. atiduodamas ištikimą atsidavimą Super Realybei Brahmanui, jis pasiekia savo gyvenimo summum bonum.
Nuo šios punkto, viršuje pateikta eilutė tęsia aiškindama, kaip įvairūs materialios kūrybos aspektai yra manifestuojami iš Brahmano, vadovaujamo Aukščiausios Valios. Tačiau mes galime šioje eilutėje matyti, kad Brahmanas yra indikuojamas kaip asmuo, kuriam mes galime pasiūlyti mylinčią tarnystę, kas taip pat reiškia aukščiausio gyvenimo tikslo pasiekimą. Jis yra širdies kertelėje kaip lokalizuota Aukščiausiojo ekspansija žinoma kaip Supersiela, Paramatma. Per tokį pasišventimą asmuo transformuoja savo širdį ir sąmonę į dvasinį Vaikunthos sluoksnį, Aukščiausiojo Asmens rezidenciją, kurioje nuolat vyksta dvasinė veikla. Todėl galutinė Brahmano reikšmė yra Aukštesnysis Asmuo, iš kurio emanuojamas Brahmanas.
Brahma Samhita (5.40) aiškina, kodėl Brahmanas tėra Šri Krišnos fizinis spindesys: „ Aš garbinu Govindą, pirmapradį Dievą, kuris apdovanotas didžiomis galiomis. Jo transedentinės formos švytintis spinduliavimas yra beasmenis Brahmanas, kuris yra absoliutas, išbaigtas ir beribis, ir kuris eksponuoja įvariausias ir nesuskaičiuojamas planetas su jų skirtinga gausa milijonų milijonuose visatų.“
Iša Upanišad (15) taip pat patvirtina: “O mano Dieve, visų gyvybių palaikytojau, Tavo tikrasis veidas uždengtas Tavo akinančiu spinduliavimu. Maloningai pašalink šį šydą ir parodyk Save Savo tyrajam garbintojui.“
Šis Vedinis įrodymas išaiškina, kad Krišna nėra tik kažko aukštesnio, nei Jis pats, atstovas, nes būtent Jis yra Brahmano ir viso to, kas yra, pagrindas ir pamatas. Idėja, kad Aukštesnioji Asmenybė, arba Bhagavanas, yra tik personifikuota forma arba atstovaujantis simbolis aukštesnei abstrakčiai dvasinei realybei už Jo, tėra būdas priskirti materialius atributus tam, kas iš prigimties dvasiška. Tai būdas paimti Aukščiausiąjį ir interpretuoti Jį per mūsų ribotą supratimą arba neteisingą suvokimą.
Pagal Vaišnavų supratimą, Bhagavanas nėra tik Dieviškumo simbolis, o Dieviškumo esminė prigimtis. Simbolis būtų kaip tautinė vėliava naudojama tautos simbolizavimui, kas yra daugiau ir skirtinga, nei pati vėliava. Taigi, laikyti Krišną tik simboliu, sukurtu tam, kad mūsų protas lengviau fokusuotųsi į tai, kas dvasinga, tai pasakyti, kad Pats Krišna yra tik materialios energijos dalis ir tik kažko kito atstovas. Tai reiškia, kad Aukštesnioji Dvasinė Realybė turi priimti majos, materialios energijos, pagalbą tam, kad atsirasti šiame pasaulyje, nes kitaip nėra galimybės turėti formą. Tai majavada (mayavada) filosofija, kartu su idėja, kad bet kokia Dievo forma, Jo vardas, veikla arba bet kuris pusdievis yra tik lygus aukštesniosios transedentinės realybės, kaip Brahmanas, simbolis. Tai reiškia, kad mes priskiriame materialias savybes tam, kas yra iš esmės dvasiška. Tačiau tai klaidinga išvada tų, kurie nesupranta Absoliučios Aukščiausiojo Asmens Bhagavano prigimties, energijos ir galios. Taigi, forsuojant mūsų pačių silpnybes ir gilumo trūkumą bandant suprasti tai, kas už materialaus supratimo, Aukščiausiojo prigimties supratimas tebėra paslėptas nuo mūsų.
Taigi, remiantis čia pateiktais Vediniais įrodymais, darosi aišku, kad Dievo Krišnos vardas, forma, veikla ir kt. amžinai egzistuoja dvasinėse dimensijose ir niekada nepaveikiama materialios energijos atspalvių. Tokiu būdu, materialioje manifestacijoje Jis atsiranda tiek dažnai ir tiek, kiek Jis nori, kaip Jis nori ir bet kuria Jo pasirinkta forma. Jis yra visiškai ir visapusiškai dvasiškas, nes Jis yra Absoliuti Tiesa. Kaip Vedanta Sutros aiškina, Absoliuti Tiesa yra Jis, iš kurio manifestuojama visa kita. Todėl Absoliuti Tiesa yra galutinis Asmuo.
KRIŠNA- VISOS KŪRINIJOS ŠALTINIS
Bhagavad-gitoje (10.8) Krišna aiškina, kad Jis yra visų dvasinių ir materialių pasaulių šaltinis. „Viskas emanuoja iš Manęs. Išmintingieji, kurie tai žino tobulai, įsitraukia į atsidavusią tarnystę Man ir garbina Mane visa savo širdimi.“
Dievas Krišna toliau pasakoja, kad visi kiti išminčiai ir kūrėjai taip pat kyla iš Jo: „Septyni didieji išminčiai ir keturi kiti didieji išminčiai iki jų, ir Manus [žmogaus protėviai] gimė iš Mano proto, o visi kiti padarai šiose planetos kyla iš jų.“ (Bg.10.6)
Jambavan taip pat sako Dievui Krišnai: „ Tu esi galutinis visų visatos kūrėjų kūrėjas, ir Tu esi visko, kas yra sukurta, pamatinė substancija. Tu esi tramdytojų tramdytojas, Aukščiausiasis Dievas ir Aukščiausioji visų sielų Siela.“ (Bhag.10.56.27)
Kada pusdieviai kreipėsi į Dievą Krišną grįžti į Jo karalystę ir užbaigti Jo žemišką veiklą, jie taip pat pripažino, kad Jis yra aukščiausias kūrėjas savo maldose: „Tu esi šios visatos kūrybos priežastis, palaikymas ir naikinimas. Kaip laikas, Tu reguliuoji subtilias ir manifestuotas materialios prigimties būsenas ir kontroliuoji visas gyvąsias būtybes. Kaip trigubas laiko ratas, Tu sumenkini visus dalykus Savo nepastebimais veiksmais, ir todėl Tu esi Aukščiausiasis Dieviškasis Asmuo... O Viešpatie, Tu esi šios visatos aukščiausiasis kūrėjas ir galutinis visų judančių ir nejudančių gyvųjų esybių valdytojas. Tu esi Hrišekeša (Hrishekesha), aukščiausiasis sensorinės veiklos valdytojas, dėl to tu, stebėdamas nesibaigiančias materialios kūrybos sensorinę veiklą, niekada nesusiterši ir neįsipainioji į tai. Kita vertus, kitos gyvosios esybės, net jogai ir filosofai, yra trikdosi ir gąsdinasi paprasčiausiai prisimindami materialius objektus, kurių tariamai atsisakė siekdami nušvitimo.“ (Bhag.11.6.15,17)
Dėl to, kad Krišna yra visko šaltinis, yra neįmanoma kitiems nustatyti Jo kilmę. „ Nei pusdievių minia, nei didieji išminčiai žino mano kilmę, nes, su visa pagarba, Aš esu pusdievių ir išminčių šaltinis.“ (Bg.10.2)
Ardžuna taip pat pripažįsta faktą, kad po to, kai suprato Krišnos tikrąsias charakteristikas: „O Krišna, Aš visiškai priimu tiesą, kurią tu man atskleidei. Nei Dievai, nei demonai, O Dieve, nežino tavo asmenybės. Iš tiesų Tu vienas žinai Save per savo potencijas, O viso kilme, visų gyvių Dieve, Dievų Dieve, Aukštesnioji Būtybe, Visatos Viešpatie! (Bg.10.14-15) O didingasis, kuris stovi net aukščiau Brahmos, Tu esi pradinis mokytojas. Kodėl jie nesilenkia ir nepagerbia Tavęs, O Beribi! Tu esi Visatos prieglobstis, Tu esi neišsenkantis šaltinis, visų priežasčių priežastis, transedentini visai materialiai manifestacijai. (Bg.11.37) Tu esi oras, ugnis, vanduo ir Tu esi mėnuo! Tu esi aukščiausias valdovas ir protėvis. Todėl aš pagarbiai lenkiuosi Tau tūkstantį kartų vėl ir vėl! Lenkiuosi prieš tave, už tavęs ir iš visų pusių! O nesusaistyta galia, Tu esi beribės šviesos valdove! Tu esi visa-persmelkiantis, todėl Tu esi viskas! (Bg.11.39-40) Tu esi užbaigtos kosminės manifestacijos tėvas, garbintinas vadovas, dvasinis mokytojas. Niekas nėra tau lygus, ir niekas negali būti viena su Tavimi. Trijuose pasauliuose Tu esi neišmatuojamas.“ (Bg.11.43)
Net neišmatuojama dvasinė sfera, vadinama Brahmanu, yra tik įrankis, kuri Krišna naudoja kurti kosmines manifestacijas. Kaip jis aiškina: „Visa materiali substancija, vadinama Brahmanu, yra gimties šaltinis, ir tai Brahmanas, ką aš impregnuoju, įgalindamas visų gyvųjų būtybių gimimą, O Bharatos sūnau [Ardžuna]! Turėtų būti suprantama, kad visos gyvybės rūšys, O Kunti sūnau, yra įmanomi tik gimus materialioje prigimtyje, o Aš esu sėklą duodantis tėvas. (Bg.14.3-4) Tiksliai žinok, jog Aš esu visko, kas yra materialu ir visko, kas yra dvasinga šiame pasaulyje, kilmė ir išformavimas.(Bg.7.6) Aš esu visos egzistencijos sėklos generatorius. Nėra gyvio- judančio ar nejudančio- kuris galėtų egzistuoti be Manęs. (Bg.10.39) Žinok, jog Aš esu visos egzistencijos pradinė sėkla, intelektualaus ir ne intelektualaus, silpno ar galingo žmogaus.“ (Bg.7.10)
Tokiu būdu Dievas Krišna kuria materialią manifestaciją, o vėliau ją atgal absorbuoja į Save. Po to, norėdamas, jis kuria vėl: “Tūkstantmečio pabaigoje visa materiali manifestacija įeina į Mano režimą, o naujo tūkstantmečio pradžioje, su mano potencija Aš kuriu vėl.“ (Bg.9.7)
„Mano brangusis Valdove, pradinis puruša-avataras, Maha-Višnu, įgyja savo kūrybinę galią iš Tavęs. Taip Jis impregnuoja materialiąją prigimtį su patikima energija, padarydamas mahat-tatva (mahat-tattva). Tuomet mahat-tatva, suvienyta materiali energija, kuriai suteikiama Dievo potencija, pagamina iš savęs auksinį pirmapradį visatos kiaušinį, kuris apgaubtas įvairiais materialių elementų sluoksniais.“ (Bhag.11.6.16)
Kadangi Krišna yra visko šaltinis, akivaizdu, kad nėra nieko, ko asmeniškai Jam iš to reikėtų, nei jis į tai įsivelia. Jis yra kaip kalėjimo prižiūrėtojas, kuris gali ateiti ir išeiti, kada tik nori. Tačiau vis vien jį prižiūri. „O Prithos sūnau, visose trijose planetinėse sistemose nėra man priskirto jokio darbo. Nei aš ko nors noriu, nei turiu būtinybę tai įsigyti- vis dėlto, aš užsiėmęs darbu. (Bg.3.22) Nėra tokio darbo, kuris mane veiktų; Aš nepretenduoju į kokios nors veiklos vaisius. Tas, kuris supranta šią tiesą, taip pat neįsivelia į duodančius vaisius darbus.“
Akrura taip pat pripažįsta Dievui Krišnai, kad „Savo asmeninėmis energijomis Tu kuri, naikini ir taip pat palaikai šią visatą- trimis aistros, nežinojimo ir gėrio režimais- tačiau Tu niekada neįsiveli į šiuos režimus, ar į jų generuojamą veiklą. Kadangi Tu esi pirminis žinojimo šaltinis, kas kada nors galėtų sąlygoti tavo susisaistymą iliuzijoje?“ (Bhag.10.48.21)
Dievo Krišnos manifestavimo proceso ir įrankių visatai ir gyvosioms esybėms davimo santrauka aprašoma Vasudevos maldoje į Dievą Krišną: “O transedentini Dieve, iš Savęs tu sukūrei margą visatą, o tada įžengei į ją Savo asmenine Supersielos forma. Tokiu būdu, O negimusioji aukščiausioji Siela, kaip kiekvieno gyvybės jėga ir sąmonė, Tu išlaikai kūriniją. Bet kurios potencijos, kurias gyvenimo oras ir kiti visatos elementai parodo, iš tiesų yra Aukščiausiojo Dievo asmeninės energijos, nes ir gyvenimas, ir materija paklūsta Jam ir priklauso nuo Jo, tačiau taip pat yra atskiri. Taip viskas materialiame pasaulyje Aukščiausio Dievo aktyvuojama ir įsitraukia į veiksmą. Mėnulio spinduliavimas, ugnies švytėjimas, saulės spindėjimas, žvaigždžių tviskėjimas, žaibo blyksnis, kalnų pastovumas ir aromatas, palaikanti žemės jėga- visa tai iš tiesų esi Tu. Mano Dieve, tu esi vanduo, o taip pat jo skonis ir jo galimybės numalšinti troškulį ir palaikyti gyvybę. Tu rodai Savo potencijas per tokias manifestacijas kaip oro, kaip kūno šiluma, gyvybingumas, protinė galia, fizinė jėga, pastangos ir judesys. Tu esi nurodymai ir jų įgyvendinimo pajėgumas, visa- persmelkiantis eteris ir elementarus garsas gyvenantis jame. Tu esi pirmapradis, nemanifestuota garso forma, pirmasis skiemuo om, garsi kalba, kurios dėka garsai, kaip žodžiai, įgyja tam tikras reikšmes. Tu esi jausmų jėga savo tikslų atskleidime, sąmonė pirmininkaujanti pusdieviams ir sankcija šiems pusdieviams duoti sensorinę veiklą. Tu esi inteligencijos galia darant sprendimus ir gyvųjų būtybių galimybė tiksliai prisiminti. Tu esi netikrasis ego nežinojimo režime, kuris yra fizinių elementų šaltinis; netikrasis ego aistros režime, kuris yra kūniškųjų juslių šaltinis; netikrasis ego gerumo režime, kuris yra pusdievių šaltinis; ir nemanifestuota visa materiali energija, kuria viskas grindžiama. Tu esi nesunaikinama esybė tarp visų sunaikinamų dalykų šiame pasaulyje, kaip grindžiamoji substancija, kuri išlieka nepakitusi, kai iš jos padaryti daiktai kenčia transformacijas.“ (Bhag.10.85.5-12)
„Taip šios sukurtos esybės, materialaus pasaulio transformacijos, neegzistuoja, nebent materija manifestuoja juos Tavyje, o tuo pačiu Tu taip pat manifestuoji joje. Tačiau šalia to, Tu būni vienas kaip transedentinė realybė“. (Bhag.10.85.14)
Būdamas visko šaltiniu Dievas Krišna aiškina, kodėl Jis yra taip pat tikrosios religijos šaltinis. „Aukščiausioji Dieviškoji Asmenybė pasakė: ‚O brahmane, Aš esu religijos kalbantysis, jos vykdytojas ir šventintojas. Aš laikausi religinių principų, kad mokinti jų pasaulį, Mano vaike, todėl nesutrik.‘“ (Bhag.10.69.40)
Dievas Krišna tęsia sakydamas, kad Jo supratimas, kaip visko iniciatoriaus, yra žinojimas, kuris gali išlaisvinti nuo nuodėmių: „Tas, kuris žino Mane kaip negimusį, be pradžios, kaip Aukščiausiąjį visų pasaulių Viešpatį- tas, kuris tarp žmonių nesuklaidintas, yra laisvas nuo nuodėmės.“ (Bg.10.3) Tai yra ypatinga šio dvasinio žinojimo prigimtis.
KRIŠNA YRA VISŲ DIEVIŠKŲJŲ INKARNACIJŲ ŠALTINIS
Daugybė nuorodų rodo Šri Krišną kaip Absoliučią Tiesą, tačiau reikėtų suprasti, kad Jis nėra paprasčiausiai dar viena Dievo inkarnacija. Jis visų Dievo inkarnacijų šaltinis. Tai patvirtinama Bhagavatam (1.3.28) eilutėse, kur aiškinama: ete chamsha-kalah pumsaha / krishnas tu bhagavan svayam / indrari-vyakulam lokam / mridayanti yuge yuge; kas reiškia „Visos (anksčiau paminėtos) inkarnacijos yra arba Viešpaties plenarinės dalys arba plenarinių dalių dalys, o Dievas Krišna yra pirminis Dieviškasis asmuo. Visi jie pasirodė planetose tuomet, kai ateistai sukuria sumaištį. Viešpats inkarnuojasi apginti tikinčiųjų.“
Taigi, iš to mes galime suprasti, kad Šri Krišna nužengia pats, arba siunčia savo plenarines dalis, kurios pasirodo atlikti tam tikrus veiksmus. Tai toliau paaiškinta sekančiose eilutėse , kuriose pasakojama, kad net Maha-Višnu, kosminės manifestacijos kūrėjas, ir Garbhodakašaji Višnu (Garbhodakashayi Vishnu), jo ekspansijos visose visatose, yra Krišnos plenarinės dalys. „Aukščiausioji Dieviškoji Asmenybė Dievas Šri Krišna, plėsdamas savo plenarinę dalį kaip Maha-Višnų, pirmąją inkarnaciją, sukūrė kosmosą, bet Jis-negimęs. Tačiau ir Jame įkurta kūrinija, ir materialioji substancija, ir manifestacija- viskas yra Jis. Jis palaiko viską kurį laiką ir vėl absorbuoja į Save.“ (Bhag.2.6.39)
“Dieviškoji Asmenybė yra tyra ir laisva nuo visų materialių atspalvių teršalų. Jis yra Absoliuti Tiesa ir pilno ir tobulo žinojimo įkūnijimas. Jis visa-persmelkiantis, be pradžios ir pabaigos. O Narada, O didysis išminčiau, didieji mąstytojai gali Jį pažinti tik visiškai išsilaisvinę nuo materialių troškimų ir radę prieglobstį netrikdomų jausmų būsenose. Kitaip, nepagrįstais argumentais viskas iškreipta, ir Viešpats dingsta iš jūsų regėjimo lauko.“ (Bhag. 2.6.40-41)
„Karanarnavašaji Višnu (Karanarnavashayi Vishnu) [Maha-Višnu] yra pirmoji Aukščiausiojo Dievo inkarnacija. Jis yra amžinojo laiko, erdvės, priežasties valdovas ir veikia protą, elementus, prigimties režimus, materialųjį ego, universaliąją Dievo formą Garbhodakšaji Višnu (Garbhodakashayi Vishnu), ir visas gyvąsias būtybes- ir judančias, ir nejudančias.“ (Bhag. 2.6.42)
„Aš pats [Brahma], Dievas Šiva, Dievas Višnu, didieji gyvybės generatoriai kaip Dakša (Daksha) ir Padžapati (Prajapati), jūs [Narada ir Kumaros], dangiškieji pusdieviai kaip Indra ir Čandra, Bhurlokos planetų vadovai, žemiškųjų planetų vadovai, žemųjų planetų vadovai, Gandharvos [angeliškų būtybių] planetų vadovai, Čaranalokos (Charanaloka) planetų vadovai, Jakšų (Yakshas), Rakšų (Rakshas) ir Uragų (Uragas) vadovai, didieji išminčiai, didieji demonai, didieji ateistai ir didieji kosmonautai, taip pat ir mirę kūnai, blogosios dvasios, džinai, kušmandai (kushmandas), didieji vandeniai, didieji žvėrys ir didieji paukščiai ir t.t.- kitais žodžiais tariant visi ir viskas kas turi išskirtines galias, gausą, proto ir sąmonės miklumą, stiprybę, atlaidumą, grožį, kuklumą ir formišką ar beformį veislumą- gali pasirodyti kaip specifinė tiesa ir Dievo forma, bet iš tiesų taip nėra. Jie tėra Dieviškosios transedentinės potencijos fragmentai.“ (Bhag.2.6.43-45)
Bramos maldose Dievui Krišnai, tolesnėje Bhagavatam dalyje, Jis tęsia aiškindamas: „Ar tu nesi pirminis Narajana, O aukščiausias valdove, jei Tu esi visų įkūnytų būtybių Siela ir amžinasis visų sukurtų karalysčių stebėtojas? Iš tiesų, Dievas Narajana [Maha Višnu] yra Tavo ekspansija, o Jo vardas Narajana, nes Jis yra generuojantis pirmapradžio visatos vandens šaltinis. Jis yra tikras, ne Tavo iliuzinės Majos produktas.“ (Bhag.10.14.14)
Kai Dievas Krišna ruošėsi palikti šį pasaulį ir grįžti į savo buveinę, visi pusdieviai, išminčiai ir dangiškos bei subtiliosios būtybės prisiartino prie Jo prieš išvykstant iš Dvarakos. Ten jie meldėsi Dievui, kuris vėliau atskleidė Dievo Krišnos viešpatystę visoms kitoms inkarnacijoms ir pusdieviams. Tai aiškinama taip:
„Galingasis Dievas Indra kartu su Marytais, Aditjais, Vasais, Ašviniais, Ribhais, Angirais, Rudromis, Višvadevais, Sadhjais, Gandharvais, Apsaromis, Nagais Sidhais, Čaranais, Gujakais (Maruts, Adityas, Vasus, Ashvinis, Ribhus, Angiras, Rudras, Vishvadevas, Sadhyas, Gandharvas, Apsaras, Nagas, Siddhas, Charanas, Guhyakas), didieji išminčiai ir protėviai, Vijadharos ir Kinarai (Vidyadharas and Kinnaras) atvyko į Dvarakos miestą, tikėdamiesi pamatyti Dievą Krišną. Savo transedentine forma Krišna, Aukščiausiasis Dievas, apkerėjo visus žmones ir paskleidė Savo šlovę per visus pasaulius. Dievo šlovė sunaikino visus šios visatos užteršimus.“ (Bhag.11.6.2-4)
Daug Indų rodo didelę pagarbą Vediniams pusdieviams, bet šie taip pat patenka po Dievo Krišnos iliuzine energija. Sekančioje eilutėje mes pamatysime, kad Dievas Krišna apsiima išvaduoti Dievą Indrą nuo jo išdidumo ir tamsumo. Dievas Inda yra dangaus karalius, kuris žinomas savo mistinėmis ir maginėmis savybėmis. Jos tapo išdidumo šaltiniu, kas skatino karalių veikti netinkamai. Vieno tokio incidento metu Dievas Krišna paaiškino: “Savo mistinėmis jėgomis Aš visiškai neutralizuosiu Indros sukeltą neramumą. Pusdieviai, kaip Indra, yra išdidūs dėl savo gausos ir iš savo kvailumo jie klaidingai laiko save Visatos Dievais. Dabar aš sugriausiu šį tamsumą.“ (Bhag.10.25.16)
Apibendrinus Šrimad-Bhagavatam turinį kaip Suta Gosvami baigia savo kalbą ties Purana, jis pareiškia: „Aš lenkiuosi prieš tą negimusią ir beribę Aukščiausią Sielą, kurios asmeninės energijos veikia materialios visatos kūrimą, palaikymą ir naikinimą. Net Brahma, Indra, Šankara (Shankara) [Šiva] ir kiti dangiškųjų planetų viešpačiai negali suvokti šios neklystančios Dieviškosios Asmenybės šlovės.“ (Bhag.10.25.16)
Taigi, bet kuriuo minties kampu, nustatyta, kad Dievas Krišna yra Aukščiausias Asmuo ir visų kitų Dieviškų inkarnacijų ir pusdievių šaltinis.
KODĖL DIEVAS KRIŠNA NUŽENGIA Į ŽEMĘ
Kodėl Dievas nusileidžia į šį pasaulį yra daug priežasčių, bet pirmiausia dėl dviejų. Pirma iš jų yra tai, kad, kadangi Jis pradžioje suformavo senąjį religinį Vedų kelią visos visatos gerovei, kada tik tam pradeda trukdyti demonai arba ateistai, Jis nusileidžia vienoje iš savo transedentinio gerumo režimo formų. Tokiu būdu Jis vėl nustato teisingą Vedinį kelią. Jis ta pati Aukščiausioji Asmenybė, ir Savo, kaip Krišnos, inkarnacijoje Vasudevos namuose pasirodė kaip plenarinė dalis Balarama. Taip padarė dėl antrosios priežasties, kuri yra išvaduoti pasaulį nuo demoniškos naštos. Kaip Krišna, Jis atėjo nužudyti šimtus armijų vadovaujamų karalių, kurie buvo pusdievių priešų ekspansijos, ir paskleisti Jadų (Yadu) dinastijos šlovę. (Bhag.10.48.23-24)
Šri Krišna Pats aiškina tai Bhagavad-gitoje: “Nors Aš esu negimęs ir mano transedentinis kūnas niekada negęsta, ir Aš esu Visų juslinių būtybių Viešpats, vis vien kiekvieno tūkstantmečio pabaigoje pasirodau savo transedentinėje formoje. Jei kažkur ir kažkada yra nukrypimų nuo religinių praktikų, O Bharatos sūnau, ir vyrauja nereligingumo augimas- Aš nusileidžiu. Tam, kad atgabenčiau religinguosius ir sunaikinčiau piktadarius, Aš ateinu tūkstantmetis po tūkstantmečio. Tas, kuris žino Mano pasirodymo transedentinę prigimtį ir veiklą, palikdamas kūną nebegimsta materialiame pasaulyje, o pasiekia mano amžinąją buveinę, O Ardžuna.“ (Bg. 4.4-9)
Ardžuna, supratęs Dievo Krišnos poziciją, pripažino Jo viršesnę poziciją ir pasakė: „Tokiu būdu Tu nužengi kaip inkarnacija nuimti pasaulio naštą ir palaiminti Savo draugus, o labiausiai tuos, kurie yra tavo išskirtiniai garbintojai ir gėrisi medituodami į Tave.“ (Bhag.1.7.25)
Išminčiai Kurukšetroje, kreipdamiesi į Krišną, taip pat reziumavo Dievo Krišnos pasirodymo pasaulyje priežastis. Jie paaiškino, kad tinkamais laikais Jis prisiima gėrio režimą tam, kad apginti savo garbintojus ir nubausti nedoruosius. Taigi, Aukščiausioji Asmenybė nužengia palaikyti amžinąjį Vedų kelią mėgaudamasis savo maloniu laiko leidimu. (Bhag. 10.84.18)
Dar yra rašoma, kad kai Dievas prisiima žmogiškąjį kūną, taip jis parodo malonę savo garbintojams. Tuomet jis įsitraukia į tam tikras pramogas, kurios traukia tuos, kurie apie jas išgirsta. Tuomet jie tampa pasišventę Jam. (Bhag.10.33.36) Šios Dievo pramogos yra tokios galingos, kad gali panaikinti trijų planetinių sistemų nuodėmes ir išlaisvinti įstrigusiuosius į nuolatinį gimties ir mirties ciklą. (Bhag.10.86.34) Tie, kurie trokšta tarnauti Dievui, turėtų išgirsti apie šią veiklą. Pasakojimų apie šias pramogas klausymasis naikina reakcijas į vaisingą karmą [darbą].
Dievas Krišna savo pramogomis kviečia sąlygojamas sielas prie Savęs per meilę. Taigi, Savo nuostabia veikla Jis pritraukia visas būtybes grįžti į jų natūralią, dvasinę vietą iš naujo prikeldamas jų miegančią meilę ir tarnystę Jam- Aukščiausiajai Būtybei. Tai žmogiškojo gyvenimo tikslas, kuris duoda geriausius sugebėjimus ir intelektą suprasti savo dvasinį identitetą ir ryšį su Dievu. Kaip Sukadeva Gosvami aiškino Maharadžai Pariksit, „Jis, Dieviškasis Asmuo, kaip visos visatos palaikytojas, po to, kai sukuria kūriniją, pasirodo skirtingose inkarnacijose, ir taip Jis pataiso visokias sąlygotas sielas tarp žmonių, nežmonių ir pusdievių.“ (Bhag.2.10.42)
„Parodydamas savo garbintojams, kurie turės gimti ateityje šiais Kali laikais, bepriežastinę malonę Aukščiausioji Dieviškoji Asmenybė Krišna veikė taip, kad paprasčiausiai prisiminus Jį, asmuo būtų išlaisvintas nuo materialaus pasaulio raudų ir nelaimingumo.“ (Bhag.9.24.61) Tačiau Dievas Krišna taip pat aiškina, kad kai Jis nužengia žmogaus forma, tamsuoliai ir nežinantieji jo dvasinės prigimties ir aukščiausio viskam viešpatavimo pajuokia ir kritikuoja Jį. (Bg.9.11)
Dievas Krišna toliau aiškina Karaliui Mučukundai (Muchukunda) Jo pasirodymo šiame pasaulyje priežastis: „Mano brangus drauge, Aš gimiau tūkstančius kartų, gyvenau tūkstančius gyvenimų ir priėmiau tūkstančius vardų. Iš tiesų Mano gimimai, veikla ir vardai yra beribiai, o todėl net Aš negaliu jų suskaičiuoti. Po daugelio gyvenimų kas nors gali suskaičiuoti dulkeles ant žemės, bet niekas negalėtų užbaigti skaičiuoti Mano savybių, veiklos, vardų ir gimimų. O Karaliau, didieji išminčiai vardija mano gimimus ir veiklą, kurie vyksta trijų laiko fazių eigoje, bet jie niekada neužbaigs to. Vis dėlto, O drauge, Aš papasakosiu tau apie dabartinį mano gimimą, vardą, ir veiklą. Maloningai išgirsk. Prieš kurį laika Dievas Brahma paprašė Manęs apginti religinius principus ir sunaikinti demonus varginančius žemę. Taip Aš nusileidau į Jadų dinastiją, Anakadundubhi namuose. Iš tiesų, dėl to Aš esu Vasudevos sūnus ir žmonės mane vadina Vasudeva.“
KAIP DIEVAS KRIŠNA GIMĖ MATERIALIAME PASAULYJE
Aukščiausioji Būtybė šioje planetoje Šri Krišnos formoje pasirodė prieš 5000 metų ir atliko Savo žaidimus 125 metus iki grįžimo į Savo dvasinę buveinę. Višnu Purana (Ketvirtoji Knyga, Dvidešimt ketvirtas skyrius) teigia, kad Kali- jugos amžius prasidėjo kada Dievas Krišna paliko mūsų pasaulį 3102 m.e. metais. Vedinėje literatūroje yra daug istorijų, kurios pasakoja, kaip Krišna įsitraukė į mylinčią veiklą su Savo draugais ir giminėmis kai pasirodė šiame pasaulyje, ir kaip Jis atlieka nepaprastus žygdarbius ir apstulbina visus būdamas ir šioje planetoje, ir Savo dvasinėje buveinėje. Vis dėlto, Jis atsineša Savo dvasinę sferą ir daugybę Savo tyrų atsidavusiųjų kartu su Savimi, kada nusileidžia į pasaulį. Daugelį veiklos ir žaidimų, kurie vyksta dvasiniame pasaulyje, aprašymų galima rasto tokiuose raštuose, kaip Šrimad-Bhagavatam, Višnu Purana, Mahabharata, Caitanya-caritamrta, Sanatana Goswamio Brihat Bhagavatamritam ir kt., kur paaiškinama daugelis dvasinės karalystės lygių ir jos neribota prigimtis. Iš tiesų, Dievo kūnas yra aprašomas kaip pilnas amžinos palaimos, labiausiai tviskančios prabangos ir visko, kas egzistuoja, šaltinis.
Yra aprašyta, kad kai Dievas pasirodė šioje planetoje devynioliktoje ir dvidešimtoje inkarnacijoje, Jis atėjo kaip Dievas Balarama ir Dievas Krišna Vrišni [Jadų dinastija] šeimoje, ir, taip padarydamas, panaikino pasaulio naštą. (Bhag.1.3.23)
Dievo Krišnos gimimo istorija yra unikalus pasakojimas, kaip pasakojama Šrimad-Bhagavatam Dešimtojoje giesmėje. Prieš beveik 5000 metų, kada žemė buvo apsunkinta militaristinės demoniškos jėgos, kuri prisiėmė valdovų ir karalių formas, motinos žemės dvasia pasiėmė karvės pavidalą ir prisiartino prie Dievo Brahmos siekdama palengvinimo. Susirūpinę žemės situacija, Dievas Brahma, Dievas Šiva ir kiti pusdieviai nuėjo prie pieno vandenyno kranto. Šiame vandenyne yra sala, kuri yra Dievo Višnu rezidencija. Po to, kai mintimis pasimeldė Dievui Višnu, Brahma galėjo suprasti patarimą, kurį jam davė Dievas. O tai buvo, kad Jis greitai pasirodys žemės paviršiuje tam, kad sumažinti demoniškų karalių uždėtą naštą. Todėl pusdieviai ir jų žmonos turėtų atsirasti Jadų dinastijoje, kad tarnautų kaip Dievo Krišnos tarnai ir padidintų šią dinastiją.
Vieną dieną Vasudeva, Krišnos tėvas, ir jo žmona Devaki važiavo namo iš savo vestuvių. Devaki brolis, demoniškas Karalius Kamsa, važnyčiojo vežimą. Tuomet iš dangaus pasigirdo įspėjantis balsas pranešdamas, kad Kamsa bus nužudytas Devaki aštuntojo sūnaus. Kamsa iš karto pasiruošė užmušti seserį, bet Vasudeva perkabėjo jį. Kamsa buvo nepatenkintas, taigi Vasudeva pasakė, kad atneš visus vaikus Kamsai tik jiems gimus. Tuomet Kamsa galėtų juos nužudyti. Kai vaikai gimė, Kamsa iš pradžių jų nenorėjo žudyti. Tačiau vėliau iš žynio Narados Muni sužinojo, kad Jadų ir Vrišnų dinastijose atsiranda pusdieviai ir konspiruojasi jį nužudyti. Tuomet Kamsa nusprendė, kad visi šių šeimų vaikai turi būti išžudyti, Vasudeva ir Devaki turėtų būti įkalinti Mathuros kalėjime, o jų vaikų neturi būti pasigailėta. Narada Muni taip pat Kamsai pasakė, kad praeitame gyvenime jis buvo demonas vardu Kalanemi, kuris buvo nužudytas Dievo Višnu. Taigi, Kamsa tapo ypatingai aršiu ir prisiekusio visos Jadų dinastijos palikuonių priešu.
Anantadeva (Balarama) pirmiausia atsiranda Devaki įsčiose, kaip jos septintasis jos nėštumas. Tai Jogamaja, Krišnos vidinė potencija, kuri suderino Anantadevos perkėlimą iš Devaki įsčių į Rohini, Nanda Maharadžos Gokuloje žmonos, įsčias, iš kurių jis pasirodė kaip Balarama. Tuomet su Vasudevos maldomis ir meditacijomis, Dievas Krishna atsirado jo širdyje, o po to ir Devaki širdyje. Taigi, Devaki aštuntuoju nėštumu tapo Pats Krišna. Dėl to ji vis labiau spinduliavo, kas atkreipė Kamsos, kuris norėjo užmušti Krišna, dėmesį. Dėl to jis vis labiau įsitraukė į mintis apie Krišną. Devaki taip pat atkreipė daugelio pusdievių dėmesį, kurie atėję meldėsi jai ir Dievui jos įsčiose.
Kai Dievas pasirodė, Jis pirmiausia pademonstravo Savo keturrankę formą parodyti, kad jis yra Aukščiausias Dievas. Vasudeva ir Devaki sustingo iš nuostabos ir daug meldėsi. Tačiau, bijodama Kamsos, Devaki meldė, kad Krišna atšauktų savo keturrankę formą ir demonstruotų Savo dvirankę formą.
Viešpats taip pat papasakojo, kad Jis prieš tai pasirodė du kartus, jų sūnų Prišnigarbhos (Prishnigarbha) ir Vamanadevos (Vamanadeva) formomis. Tai buvo trečias kartas, kai jis pasirodo kaip jų sūnus, kad išpildyti jų troškimus. Tą naktį, per liūtį, Viešpats Krišna panorėjo palikti kalėjimą ir būti nuneštas į Gokulą. Jogamajos pagalba grandinės ir kalėjimo durys buvo atidarytos, ir Vasudeva galėjo išeiti iš kalėjimo ir nunešti Krišną į Gokulą, taip apsaugant kūdikį nuo Kamsos keliamo pavojaus. Tuo pat metu Jogamaja pati gimė iš motinos Jašodos (Yashoda) kaip mergaitė. Kai Vasudeva atvyko į Nanda Maharadžos namus, visi miegojo giliu miegu. Taip jis galėjo padėti Dievą Krišną į Jašodos rankas ir paimti jos naujagimę mergytę su savimi. Ši mergaite iš tiesų buvo Krišnos energija, Jogamaja. Kuomet jis grįžo, padėjo mergaitę į ant Devaki lovos ir užsidėdamas atgal grandines pasiruošė grįžti į vietą kalėjime. Vėliau, kai Gokuloje atsibudo Jašoda, ji negalėjo prisiminti, ar ji pagimdė mergaitę, ar berniuką, ir lengvai Krišną priėmė kaip savo vaiką.
Kai mergaite Jogamaja ryte pradėjo verkti, tai atkreipė durų sergėtojų dėmesį, kurie iš karto informavo Kamsą. Kamsa tvirtai įsiveržė į kalėjimą nužudyti vaiką. Devaki maldavo jo išsaugoti vaiką. Vietoj to, jis pagriebė mergaitę ir norėjo ją sviesti į akmenis. Tačiau ji išslydo iš jo rankų ir pakilo virš jo galvos, sklisdama ore ir rodydama savo tikrąją aštuonių rankų Durgos formą. Durga pasakė Kamsai, kad asmuo, kurio jis ieško, jau gimė kitur. Kamsa buvo labai nustebęs, kad Devaki aštuntasis vaikas, pasirodo, mergaitė, o priešas, kurio jis bijojo, gimė kažkur kitur. Tuomet jis paleido Devaki ir Vasudevą, atsiprašydamas už viską, ką jis padarė. Tačiau, pasitaręs su ministrais nusprendė, kad jiems geriau pabandyti nužudyti visus vaikus, kurie gimė per paskutines dešimt dienų, ieškant Kamsos priešo Krišnos ir jį nužudant. Taip jie pradėjo Kamsos ir jo ministrų žiaurumus, už kuriuos jie sumokės, kada Dievas Krišna juos nužudys. O tuo metu Dievas Krišna pradėjo Savo žaidimus su Gokuloje ir Vrindavanoje esančiais atsidavusiaisiais rodydamas Savo unikalias charakteristikas, asmenybę ir grožį.
Tokiu būdu, kaip Šri Udhava (Uddhava) aiškino Vidurui „Dievas pasirodė mirtingajame pasaulyje Savo išorine potencija jogamaja. Jis atėjo Savo amžinąja forma, kuri tinkamiausia Jo žaidimams. Šie žaidimai buvo nuostabūs visiems, netgi tiems, kurie išdidūs savo turtingumu, įskaitant Patį Dievą Jo kaip Vaikunthos Dievo forma. Taip Jo [Šri Krišnos] transedentinis kūnas yra labiausiai išpuoštas iš visų... Dieviškoji Asmenybė, visus- atjaučiantis materialaus ir dvasinio pasaulių vadovas, yra negimęs, bet kada tarp jo taikių atsidavusiųjų ir asmenų esančių materialiuose režimuose atsiranda trintis, Jis gimsta lyg ugnis lydimas mahat-tatvos (mahat-tattva).“ (Bhag. 3.2.12, 15)
JANMASTAMI- KRIŠNOS GIMIMO ŠVENTĖ
Krišnos šiame pasaulyje gimimo diena vadinama Janmastami. Tai viena didžiausių metinių švenčių. Ji švenčiama pagal tam tikrą pasiruošimą, išsigryninimą, realizaciją, o tuomet šventimą. Šventės dieną žmonės pasninkauja ir dieną praleidžia susitelkdami į Krišną, medituoja, gieda Hare Krišna mantrą ir kitas maldas ar giesmes pašvęstas Dievui Krišnai. Dažnai statomi spektakliai ir vaidinimai apie Krišnos gimimą ir žaidimus. Taip nusilenkdami ir fokusuodamiesi į Dievą Krišną, atsidavusieji visą dieną išlaiko sutelktą dėmesį į vieną tikslą. Kartu su pasninku, tai simbolizuoja netikrojo ego ir prisirišimo prie kūno nugalėjimą. Išlaisvindami save nuo tokių kliūčių mes įsitraukiame į Dievo garbinimą, o vakaras mus priartina prie Jo šventojo apsireiškimo šventės. Po pilnos savęs išgryninimo dienos, pasirodo Aukščiausiasis ir mes suvokiame savo ryšį su Dievu, kuris tuomet manifestuojasi kaip galutinis garbintinas mūsų išgrynintos sąmonės objektas. Kai laikrodis išmuša vidurnaktį, gimsta Dievas Krišna ir tai paminima vidurnakčio arati ceremonija. Taip nakties kulminacinis taškas simbolizuoja tamsos ir nežinojimo nugalėjimą ir išgrynintų dvasinių žinių ir suvokimo būsenos pasiekimą. Joje mes nugalime proto ir jausmų įtaką ir įžengiame į tvirtos sąmonės būseną, kurioje visiškai dvasiškai pabundame. Tas, kuris gali sekti šiuos procesus, gali išgyventi, ką iš tiesų reiškia Krišna Janmastami.
NETEISINGAS DIEVO KRIŠNOS VEIKLOS SUPRATIMAS
Dievo Krišnos veikla ir žaidimai pilni reikšmės ir tikslo, visi atskleidžiantys
Kai kurie žmonės mano, kad jei Dievas Krišna padrąsino Ardžuną kovoti Kurukšetros mūšyje, kaip pasakojama Bhagavat-gitoje, tai reiškia, kad jis skatino smurtą. Tačiau, mes turėtume pabrėžti, kad Dievas Krišna niekada nenorėjo karo ir rodė toleranciją palikuonims, kad Kauravai ją rodytų Pandavoms. Vis dėlto, per daug tolerancijos taip pat gali būti priimta kaip silpnumo ženklas ir gali skriaudikus paversti dar egoistiškesniais ir žiauresniais, leidžiant jiems manyti, kad gali išsisukti su bet kuo. Kai toks asmuo valdo šalį, jis privalo būti pašalintas. Tai gailestingumas visai visuomenei. Jei tokiam valdovui lesti gyventi, jis dar daugiau nuniokotų likusią visuomenę.
Dievas Krišna norėjo apginti dharmą, tikruosius Vedinės kultūros kelius, ir paprašė Kauravų, ypač Duriodhano, baigti blogybes. Jis net bandė vesti derybas dėl taikos, tačiau Kauravai to visai nenorėjo. Pandavai tenorėjo mažos žemės dalies, kurioje būtų galima gyventi ir kuri buvo jų teisėtas palikimas. Tačiau Kauravai pasakė, kad jie neduos net tiek žemės, į kurią būtų galima įsmeigti adatos smaigalį. Taigi, jie nenorėjo keistis. Galų gale karas liko kaip vienintelė alternatyva. Tačiau, net tada, Dievas Krišna sutiko būti tik Ardžunos vežimo važnyčiotoju ir atsisakė imti bet kokį ginklą, nors Jis pats galėtų sunaikinti visą pasaulį vien savo žvilgsniu. Taigi, kovoje Jis faktiškai neturėjo jokių asmeninių siekių. Dievas veikė tinkamu būdu apgindamas visuomenę ir dharmą. Tokiu būdu, kada reikia, karas gali būti panaudotas išsaugoti dharmai ir pasiekti bendrą visuomenės gerovę. Stovėti šalia ir žiūrėti kaip niekšiškumas plinta po pasaulį nesiimant jokių veiksmų yra blogiau.
Net kai Krišna nužudė Savo dėdę Kamsą, Jis tai padarė dėl to, kad Kamsa visiškai pamynė visą dharmą ir moralinius standartus, ir nepriėmė niekieno patarimo. Jis valdė žiauriais būdais ir sukūrė daug planų ir daug kartų bandė nužudyti Krišną, taip terorizuodamas visą visuomenę. Galų gale, kai Kamsa pakvietė Krišną ir Balaramą į imtynių rungtynes, kurios buvo suorganizuotos kaip eilinis pasikėsinimas į Krišnos gyvybę, tai tapo pabaiga. Tuomet Krišna pagaliau nužudė Kamsą. Vis dėlto, kūno praradimo veiksmu Kamsa buvo išgelbėtas iš savo nuodėmingo mentaliteto ir buvo perkeltas į naują situaciją po to, kai Dievo prisilietimu buvo išvalytas. Taip Kamsa prarado kūna, bet jo siela buvo pakylėta ir jis pasiekė išsilaisvinimą.
Kai kurie žmonės taip pat galėtų pasakyti, kad Dievas Krišna susidėjo su moterimis ir kitų vyrų žmonomis, kas rodytų jų iškrypusius standartus. Taip, ši idėja rodo kokie šie žmonės tamsūs. Pirmiausia, Jis buvo tik šešerių ar septynerių metų tuo metu, kada su Vrindavanos piemenaitėmis šoko rasa šokį, kuris turi gilesnę, ne visiems suprantamą prasmę. Jis yra visų Dievas ir nesvarbu, kokia jų užimama vieta. Jis norėjo visus padaryti laimingais ir pažadinti kiekvieną sielą jų ryšiui su Aukščiausiuoju. Tam, kad tai padaryti, Jis norėjo sulaužyti išdidumo ir gėdos ribas bei bet kokius kitus saitus, kurie neleidžia mums nenutrūkstamai susitelkti ties Dievu ir tarnavimu jam. Šie saitai egzistuoja tik mūsų prote, bet mes turime išsilaisvinti nuo nenorimų koncepcijų. Tai buvo tik vienas mažytis tikslas suburti šias atrinktas sielas Vrindavanos mergaičių formoje beribei dvasinei dieviškos meilės su Aukščiausiąja Būtybe palaimai. Tai neįprastas dalykas, kurio paprasti žmonės negali suvokti ar įsivaizduoti. Todėl, asmuo turi pažvelgti giliau į Krišnos veiklą. Kitaip, be tinkamos įžvalgos, jis gali prieiti neteisingų išvadų apie Dievo veiklos reikšmę ir tikslus, arba net to, koks iš tiesų Dievo identitetas.
Kada Šiva nuėjo pamatyti Dievo Višnu formoje, Šiva savo maldose pabrėžė tai, kaip Dievas skirtingų žmonių yra suvokiamas skirtingai, priklausomai nuo jų supratimo ir sąmoningumo lygio. Jis sakė: “Tie, kurie žinomi kaip impersonalūs Vedantistai, priima Tave kaip Beasmenį Brahmaną. Kiti, žinomi kaip Mimamsakos (Mimamsaka) filosofai, priima Tave kaip religiją. Sankhjos (Sankhya) filosofai priima Tave kaip transedentinį asmenį, kuris yra aukščiau prakriti [materialios prigimties] ir purušos (purusha), kuris net pusdievių valdovas. Atsidavusios tarnystės kodo pasekėjai, žinomi kaip Pančaratros (Pancharatras), priima Tave kaip apdovanotąjį devyniomis potencijomis. O Patandžala (Patanjala) Muni filosofai priima Tave kaip aukščiausiąją, nepriklausomą Dieviškąją Asmenybę, kuris neturi sau lygių ar aukštesnių už jį.“ (Bhag.8.12.9) Tokiu būdu, nors asmens sąmoningumas ir idėjos apie tai, kas yra Absoliutas, užkerta kelią tikrajam supratimui, Aukščiausioji Asmenybė lieka nepaliesta, laukdama mūsų išsivalymo ir sąmonės sudvasinimo, kad galutinai suvoktume galutinę realybę, koks Jis yra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą