Dievas Višnu

Dievas Višnu

Pagal Stephen Knapp

            Dievas Višnu yra visa persmelkiantis Dievas, kuris išsiplečia į viską. Jis yra visatos ir išbaigtos kūrinijos palaikytojas. Jis vadinamas Višnu nes jis nugali viską. Jis simbolizuoja satva-guną (sattva- guna), arba viską palaikančio gėrio režimą. Taip pat jis vadinamas Narajana (Narayana), kas reiškia užuovėją, gyvųjų esybių galutinio tikslo poilsio vietą. Tai taip pat reiškia tas, kurio buveinė yra kauzaliniai vandenys (Karana Vandenynas), ir tas, kuris gyvena visų gyvųjų širdyse. Tai satva prigimtis, kuri duoda gyvosioms būtybėms tendenciją augti link aukštesnės tiesos, šviesos, darnesnės ir intensyvesnės tikrovės. Šiuo požiūriu Dievas Višnu taip pat vadinamas Hari, arba tas, kuris panaikina iliuzijos tamsą. Ši iliuzija galutinai reiškia idėją, kad gyvosios būtybės atskirtos nuo, arba nesujungtos su Dievu.

            Kreipiniai šlovinant Dievą Višnu randami tokiose ankstyvose knygose kaip Rig-veda. Daugelis jų siejami su Jo Vamanadevos forma, nykštuko inkarnacija, kuris iš Bali Maharadžos maldavo tik trijų žingsnių žemės ir tie trys žingsniai padengė visą visatą. Keletas eilučių yra tokių:

            „Dievai, būkite maloningi mums net iš vietos, kur žingsniavo Višnu, per septynis žemės regionus. Per visa tai žingsniavo Višnu, triskart Jo pėda nusileido, ir visa buvo surinkta Jo pėdsako dulkėse. Višnu, Sergėtojas, Jis, kurio niekas nesuvedžiojo, padarė tris žingsnius; nuo to laiko nustatydamas savo potvarkius. Pažvelkite į Višnaus darbus, kuriais artimiausias Indros draugas ir sąjungininkas, suteikė mums galimybę pamatyti Jo šventus kelius. Princai amžinai regės šią labiausiai pakylėtą vietą, kur yra Višnu, gulintis lyg dangaus akis. Ši Višnaus vieta yra didingiausia, dainuotojai amžinai budrūs, o šventos dainos mylėtojai užsidegę.“ (Rig-veda, 1.22.16-21)

            Panašūs Dievo Višnaus buveinės aprašymai ir jo Vamanadevos laikai yra randami Rig-vedoje (1.154.1-5). Keletas eilučių yra tokios: „Jis, kurio trys vietos yra pripildytos saldumu, neišnykstančiu džiaugsmu, lyg galėtume jį girdėti, Kuris vienintelis palaiko trigubumą, žemę, dangų ir gyvąsias būtybes.  Ar aš galėčiau pasiekti Jo numylėtus rūmus, kur atsidavę Dievams žmonės yra laimingi? Nes ten šaltiniai, artimai panašūs į Plačius-Žingsnius, su gerovės karalyste Višnaus aukščiausiame pėdsake.“

            Kita citata, rodanti Dievo Višnaus pranašumą prieš kitus pusdievius, skaitoma taip: „Toli šviečiantis, plačiai žinomas, einantis ten, kur Patsai nori, maitinamas sviestu, padėki mums, panašusis į Mitrą. Taigi, Višnu, net išmintingieji privalo tvinti giesmėmis Tavo šlovei, o tas, kuris nori Tau aukoti, turi suruošti iškilmingas apeigas. Tas, kuris Tau neša dovanas, Seniausias ir Paskutini, kuris įšventinęs save Višnui ir Jo žmonai [Lašmi], kuris pasakoja apie Jo, Didingojo, didingą gimimą, būtinai pranoks šlovėje net savo draugus. Sovran Varuna ir abu Asvinsai laukia Jo, kuris veda Marutos kariauną, valios. Višnu turi aukščiausią galią ir jėgą, kuri randa dieną...“ ²

            Dievas Višnu dažnai piešiamas besiilsintis ant didžiulės gyvatės Seša. Mes matome, kad tūkstantis Sešos galvų yra pasuktos į vidų, simbolizuodamos ramų protą, ir žiūrinčios į Absoliučią Dievo Višnaus Tiesą. Dievas Višnu taip pat matomas joginiame miege, vadinamame joga-nidra. Joga- nidra (joga, arba šaknis judž (yuj), reiškia prijungta arba sujungta) yra kosminis miegas, kuriame Dievas fokusuojasi į Savo paties Identiteto Begalinę Realybę.

            Dievas Višnu taip pat matomas su keturiomis rankomis, kurios simbolizuoja keturias puses ir Jo absoliučią jėgą visuose keturiuose visatos kampuose, stovintis lotoso žiedų sūkury. Kiekviena ranka laiko po daiktą, tokį kaip diskas, lotosas, kriauklė ir vėzdas. Iš visų keturių daiktų kriauklė simbolizuoja penkis visatos elementus. Kada kriauklė pučiama, liepiama pagaminti garsą, susijusį su originalia visatos kūrimo vibracija. Dievas taip pat pučia Savo kriauklę kviesdamas visus atsisukti į aukštesnę realybę, o ne pasilikti materialios egzistencijos tamsoje. Šis kvietimas yra vidinis balsas, kuris stumteli visas sąmoningas būtybes ieškoti Absoliučios Tiesos. Jei žmogui nereikia kvietimo, tuomet Dievas taip pat gali panaudoti Savo kriauklę sukapoti į gabalus ego ir materialius prisirišimus tų, kurie nenori atsisukti į dvasinį kelią.

            Diskas arba čakra rodo visatos protą arba sąmoningumą.³ Jis atsikrato visos tamsos, kur tik ji beatsirastų, ir taip mums rodo kelią į aukštesnį suvokimą. Diskas vadinamas Sudaršan (Sudarshan), yra beribė galia ir šviesa, kuri sunaikina visas neišmanymo formas. Taip jam Dievas Višnu leidžia nukirsti pavydiems demonams galvas. Jis turi šešis stipinus ir rodo besisukančią aplink visatos (majos) prigimtį ir nejudantį bei nesikeičiantį centrą. Sudaršan Čakra, kada rodoma viena, dažnai matoma kaip asmuo su keturiomis, aštuoniomis arba šešiolika rankų, laikančių tokius daiktus, kaip lanką, strėlę, trišakį, kilpą ir žarsteklį. Tai, sakoma, simbolizuoja Dievo valios galią ne tik kurti, bet ir sunaikinti visatą.

            Vėzdas simbolizuoja kosminį intelektą ir žinias. Jis vadinamas Kaumodaki, kas reiškia tai, kas patraukia protą. Tai taip pat asocijuojama su laiku, kuris sunaikina viską, o todėl siejamas su Kali, laiko galia.⁴ Kada piešiamas kaip dievybė, matomas kaip moteris dviem rankomis, sudėtomis pagarbai. Besisukantis Jo rankose lotosas rodo besisukančią ir besikeičiančią visatos natūrą.⁵ Tai taip pat rodo tikrąją žmogaus egzistencijos prasmę, kuria Dievas kviečia sekti.

            Vaidžajanti (Vaijayanti) girlianda (pergalės girlianda) su penkiomis eilėmis gėlių, kurią dėvi Dievas, rodo penkis jausmus ir Dievo iliuzinę galią, kuri paveikia šiuos jausmus.⁶ Jos kvapas simbolizuoja subtilius elementus, randamus materialioje manifestacijoje. Visa tai atspindi Dievo viešpatavimą visoje visatoje, kuri sukurta maišant ir sukant penkis elementus bei visatos sąmonę ir intelektą. Šrivatsa, arba plaukų kuokštas ant Dievo krūtinės, kuris rodo Sėkmės Deivę, simbolizuoja materialios kūrinijos produktus, arba malonumų objektus, kurių siekia visi gyvieji.⁷ O brangakmenis, vadinamas Kaustubha (Vandenyno lobis), simbolizuoja tą, kuris mėgaujasi šiais produktais.  Taigi, šis besimėgaujančio ir mėgavimosi pasaulis tėra dalis Dievo puošmenos, Jo energijos kibirkštis.

            Dievas Višnu taip pat kartais matomas su papildomais daiktais, tokiais kaip lankas, vadinamas Šarnga (Sharnga). Jis simbolizuoja netikro ego tamsesnę pusę, kuri verčia asmenį manyti, kad jis tėra materialus kūnas, nesusijęs su Dievu. Strėlės yra intelekto veiklos, kurios gali nukirsti netikrąjį ego, jei deramai naudojamos. Jo žuvies formos auskarai simbolizuoja du žinojimo procesus, per tokius kaip sankhja (sankhya) (intelekto) ar jogos (intuityvųjį) metodus. Jo apyrankės simbolizuoja tris pasaulinio gyvenimo tikslus, o būtent dharma (teisingumas), artha (ekonominė sėkmė) ir kama (malonumai). Dievo Višnaus karūna simbolizuoja aukščiausią  ir nesuvokiamą realybę. Geltoni drabužiai, kuriuos Jis dėvi (Pitambara), sakoma, rodo Vedas. Per Vedinius himnus apreiškiama dieviškoji realybė, taip, kaip Dievo tamsi spalva matoma per Jo dėvimus drabužius. Jo šventa virvė, supinta iš trijų siūlų, sakoma, rodo trijų raidžių šventą žodį AUM.

            Įvairios Dievo Višnaus formos yra sukurtos iš skirtingų keturių Jo keturiose rankose laikomų simbolių. Pavyzdžiui, vienoje formoje žemesnėje kairėje rankoje Jis laiko kriauklę, aukštesnėje dešinėje- diską, aukštesnėje kairėje rankoje- vėzdą ir žemesnėje kairėje- lotosą. Šioje formoje Jo vardas yra Kešava (Keshava), pagal Padma Puraną (Ketvirtoji Knyga, Skyrius 79) reiškiantis- Dievas ilgais plaukais. Kitose formose, kuriose Jis laiko daiktus kita tvarka, Jo vardai yra Narajana (visatos prieglobstis), Govinda (Žemės gelbėtojas ir karvių gynėjas), Madhava (žinojimo Dievas), Madhusudana (Demono Madhu sunaikintojas), Trivikrama (tas, kuris nugalėjo tris planetines sistemas), Vamana (nykštuko inkarnacija), Šridhara (Shridhara) (sėkmės savininkas), Hrišikeša (Hrishikesha) (jausmų Dievas), Padmanabha (kurio bamba padarė visatos lotosą), Damodara (kuris santūrus), Sankaršana (kuris reabsorbuoja), Vasudeva (tas, kuris gyvena viduje), Pradjumna (Pradyumna) (kuris turtingiausias), Aniruddha (kuriam, niekas negali pasipriešinti), Purušotama (Purushottama) (geriausias iš žmonių), Adhoksadža (Adhoksaja) (visatos plėtra), Nrisimha (pusiau žmogaus, pusiau liūto forma), Ačjuta (Achyuta) (nesuvokiamas), Krišna (tamsus ir visus traukiantis), Hari (Jis, kuris naikina kliūtis arba širdgėlą), Džanardana (Janardana) (Jis, kuris apdovanoja) ir Upendra (Indros brolis). Daug daugiau Višnaus vardų randama Višnu-sakasranam (Vishnu-sahasranam), Tūkstantis Višnaus vardų, patalpintų Mahabharatos, Anušasan Parvoje (Anushasan Parva) (149.14-120).

            Dievas Višnu taip pat vadinamas Nilamehašjama (Nilameghashyama), nes turi tamsią kompleksiją. Tai simbolizuoja daug dalykų, įskaitant tyrą sąmonę, begalybę ir visa persmelkiančią galią.

             Kitu metu Dievas Višnu matomas besiilsintis ant gyvatės Šešos, taip pat vadinamos Ananta, ritės. Šešanaga yra Dievo Balaramos, Dievo Krišnos brolio, ekspansija, ir tokiu būdu tarnauja Dievui, kaip Dievo parama ir įrankis. Šeša turi tūkstantį galvų linguojančių pirmyn ir atgal virš Dievo Višnaus galvos, sukurdamos užuovėją ir kanapą. Ananta reiškia nesibaigiantis, ir Ananta nesibaigiančiai dainuoja Dievo garbinimą ir šlovinimą iš Savo tūkstančio gobtuvų, niekada to nebaigdamas. Jo gobtuvai taip pat kosminiame pasaulyje remia tūkstančius planetinių sistemų, kurios orbituoja per visą visatą virš jo galvos. Ananta taip pat reiškia nesibaigiantį nesibaigiančio kosminio laiko prasme. Tai taip pat simbolizuoja Jo tūkstantis gobtuvų, kaip laiko padalijimų. Materialūs pasauliai yra sukurti laiko elemente ir todėl yra laiko palaikomi. Visatos naikinimo proceso metu laikas baigia savo egzistavimą, kurio metu materialios planetos taip pat priverstos būti sunaikintomis.

              Dievas Šeša dažnai matomas plūduriuojantis ant kauzalinių Garbhodakos Vandenyno vandenų, kurie randasi visatos dugne. Dievas Višnu taip ilsisi ant Šešanagos, kai Jie plūduriuoja vandenyne. Dar Jie matomi plūduriuojantys ant Kširamudros, arba balto pieno vandenyno. Tai simbolizuoja Prakriti, arba nemanifestuotos materialios natūros ingredientus tyriausia jų forma.

            Kartais Dievas Višnu matomas ant Savo nešančio paukščio Garudos. Tai paukštis pusiau žmogus, pusiau erelis, kurio vardas reiškia „Kalbos Sparnai“. Kaip yra rašoma, jis yra milžiniškas ir nuožmios išvaizdos. Jo spalva yra lydyto aukso. Jis turi erelio galvą su raudonu snapu, plunksnuotus sparnus ir dvi žmogaus rankas.⁸  Skirtingos Vedų dalys yra Garudos kūno dalys. Jo sparnų garsas atspindi Vedinių himnų, kurie šviesos ir žaibo greičiu neša asmenį į kitą pasaulį, iškalbą. Taigi, Dievą Višnų taip pat neša Vedų garsas, ir taip pat jis neša Jį į žmonių ir protus.

            Pagal Puranas, Garuda yra Kašjapos (Kashyapa) ir Vinatos, kuri buvo Dakšos dukra, sūnus.⁹ Jis taip pat yra Arunos jaunesnysis brolis. Garuda žinomas gyvačių, kurias jis suvalgo, nemėgimu. Viena iš to priežasčių aiškinama Mahabharatoje (1.20-35). Kartą Vinata susiginčijo su ko-žmona Kadru, kuri buvo nagų rūšies gyvačių motina. Tai iš jos jis paveldėjo priešiškumą gyvatėms. Tuomet Garuda, su savo žmona Unati, susilaukė šešių sūnų, iš kurių kilo visi gyvates ėdantys paukščiai.

DIEVAS VIŠNU YRA DIEVO KRIŠNOS EKSPANSIJA

            Daug žmonių galvoja, kad Dievas Višnu yra visų Dievo inkarnacijų šaltinis. Tai tiesa, tačiau ne Dievo Krišnos atveju. Dievas Krišna yra tikrasis Dievo Višnu šaltinis. Kada Dievas Krišna nusileido į šį pasaulį, Jis pasirodė ne kaip Dievo Višnaus ekspansija. Įrodymui leiskite pristatyti keletą detalių.

            Yra aiškinama, kad visatos palaikymui Dievas Krišna nusileidžia Dievo Višnaus forma, kuris yra Jo plenarinė ekspansija ir gėrio režimo valdytojas. Taip Dievas Višnu yra virš materialios energijos įtakos. Vis dėlto, būnant svamša (svamsha) (kita Dievo forma su beribe potencija) kategorijoje, Višnaus gausa yra beveik lygi Dievo Krišnos gausai.  Tačiau Krišna yra priminis asmuo, o Višnu yra Jo asmeninė ekspansija. Tai galima palyginti su vienos žvakės uždegimu nuo kitos. Antroji dega atskiroje vietoje, tačiau jos skleidžiama šviesa yra lygi pirminės žvakės šviesai. Tokiu pačiu būdu Dievas Krišna išplečia Save į skirtingas Višnu formas, kurios yra vienodai šviesios ir galingos.¹⁰

            Dar daugiau, yra aprašoma, kad už beribio dvasinio pasaulio Vaikunthos planetų ribų yra transedentinis dangus, žinomas kaip Brahmano spinduliavimas. Už jo yra Karana, arba Kauzaliniai vandenys, kurie taip pat yra dvasiniai.¹¹ Tai supa nesuskaičiuojamas materialias visatas.  Dievas Višnu savo Karanadakšaji (Karanadakshayi) Višnu, arba Maha-Višnu, formoje guli ant Kauzalinio Vandenyno ir kuria visatas tik žvilgtelėjęs į materialią esmę. Taip Dievas Krišna asmeniškai neturi jokios veiklos su materialia kūrinija ir su ja net nesąveikauja. Jis lieka įsitraukęs ir nepaveiktas Goloka Vrindavanoje, aukščiausioje dvasinio dangaus planetoje. Materiali energija niekada nekontaktuoja nei su dvasiniu pasauliu, nei su Kauzaliniu vandenynu, kaip tai aiškinama Šrimad-Bhagavatam (11.22.17):

            „Kūrybos pradžioje gėrio, aistros ir neišmanymo režimais esmė suvokia  savo formą, kaip visų subtilių priežasčių ir didelių manifestacijų visatoje įsikūnijimą. Aukščiausioji Dieviškoji Asmenybė nesąveikauja su materialia manifestacija, tik žvilgteli į esmę. Kai mahat- tatvos (mahat- tattva) vadovaujami materialūs elementai transformuojami, iš Aukščiausiojo Dievo žvilgsnio jie įgauna savo specifines potencijas ir, sujungti su esmės galia, jie sukuria visatos kiaušinį“.

            Prieš mahat- tatvą yra pradhana, kuri yra visos materialios energijos, savo subtiliame ir neišskirstytame etape, suma. Materiali esmė, kaip Dievo energija, yra visada egzistuojanti savo subtilioje formoje. Kartais, pagal Aukščiausiojo nurodymus, ji manifestuoja savo laikiną egzistenciją materialaus kosmoso forma.

            Nepaisant fakto, kad viskas išplaukia iš Aukščiausios Būtybės, Ji vis tik yra nuo viso to atitolusi. Ji neatitraukia Savęs nuo Savo amžinų malonių žaidimų su savo garbintojais dvasinėje karalystėje. Taigi, materialių pasaulių kūrimo procese, Aukščiausias išplečia save į įvairias formas, kurios yra jo plenarinės dalys. Krišna yra pirmapradis Dievas, pirminė Dieviškoji Asmenybė, taigi Jis gali save išplėsti į beribes formas su visomis potencijomis. Jie nėra skirtingi nuo Jo, tačiau yra skirtingos savo formomis.

Yra aiškinama, kad Dievas Krišna pirmiausia save išplečia į Baladevą, arba Balaramą, kuris laikomas antruoju Krišnos kūnu ir broliu. Balarama padeda Dievui Krišnai nesuskaičiuojamuose dvasiniuose žaidimuose ir dvasinėje, ir materialioje karalystėje.

            Dievas Balarama taip pat yra Dievas Šankaršana, kūrybinės energijos valdantysis. Jis kuria ir yra materialaus ir dvasinio pasaulio prieglobstis. Krišnos valia ir dvasinės energijos galia Dievas Balarama kuria dvasinį pasaulį, kuris susideda iš Golokos Vrindavanos ir Vaikunthos planetų.¹² Dievas Balarama labiausiai Dievui Krišnai padeda materialaus pasaulio kūrime.  Po to, kai Balarama išplečia Save i Dievą Maha-Šankaršaną, Jis išplečia save į kitas formas, tokias kaip 1) Karanadakašaji Višnu [Maha-Višnu], 2) Garbhodakašaji Višnu [kiekvienos visatos ekpansija], 3) Kširodakašaji Višnu [Super siela esanti kiekviename individe] ir 4) Šeša, taip pat vadinamą Šešanaga. Tai keturios pirmosios plenarinės dalys padedančios materialioje kosminėje manifestacijoje. Šeša yra Balaramos forma, kuri Dievui padeda asmenine tarnyste. Jis taip pat vadinamas Ananta (reiškia beribis), nes Jis padeda Dievui Jo beribėje veiklos įvairovėje.¹³

Visos Dievo ekspansijos prasideda nuo Šri Krišnos. Savo žaidimams viename iš dvasinės karalystės aukščiausių lygių, vadinamoje Dvaraka, Šri Krišna Save išplečia į Balaramą,  kuris po to save išplečia į Pradjumną ir Anirudhą. Šie keturi (Šri Krišna, Balarama, Pradjumna ir Anirudha) išplečia save į antrą ketvertą, kuris yra beribėse dvasinio dangaus Vaikunthos planetose. Antrasis ketvertas susideda iš Vasudevos, Sankaršanos, Pradjumnos ir Anirudhos. Šiame antrajame ketverte Vasudeva yra Krišnos ekspansija, o Sankaršana yra Balaramos atstovas.

Vaikunthoje  dangus yra tyra, dvasinė kūrybinė energija, vadinama Šudha- satva (Shuddha- sattva), kuri palaiko visas dvasines planetas žinių, turto, galios, grožio ir kt. gausoje, kuri persmelkia visą dvasinę karalystę ir ja mėgaujasi visi ten esantys gyventojai. Ši energija yra Balaramos, Maha- Sankaršanos, kūrybinės potencijos pasireiškimas. Tai tas pats Sankaršana, kuris yra pirminė Kauzalinio Vandenyno, kuriame iškvėpdamas į nesuskaičiuojamas planetas sėklas miega Karanodakšaji Višnu (Maha-Višnu), priežastis. Kada kosminė kūrinija yra sunaikinta, visos materialiai sąlygotos, nors ir nesunaikinamos, gyvosios esybės sugeriamos atgal į Maha- Višnaus kūną, kur ilsisi iki kitos kūrybos laiko. Taigi, Balarama kaip Sankaršana yra Maha-Višnu kilmė, iš kurio kyla visos materialios manifestacijos potencijos.¹⁴

Taigi, apibendrinant, Savo dvasiniams žaidimams Vaikunthos karalystėje Dievas Krišna turi keturias pirmines ekspansijas- Vasudeva, Sankaršaną, Pradjumną ir Anirudhą. Maha- Višnu yra Sankaršanos ekspansija; Garbhodakšaji Višnu yra Pradjumnos ekspansija; o Kširodakašaji Višnu yra Aniruhos ekspansija. ¹⁵

DIEVO VIŠNU FUNKCIJOS

Pradedant aiškinti šių Višnu ekspansijų tikslą ir funkciją, Šrimad- Bhagavatam (2.6.42) rašo, kad „Maha- Višnu (Karanadakašaji Višnu) yra pirmoji Aukščiausiojo Dievo inkarnacija materialių pasaulių kūrimo procese. Jis yra amžino laiko, erdvės, priežasties ir atoveiksmio, proto, elementų, materialaus ego, prigimties režimų, jausmų valdovas, Dievo universali (Garbhodakašaji Višnu) forma ir galutinė visų gyvųjų esybių, judančių ir nejudančių, suma.“

Toliau yra aiškinama, kad Maha-Višnu, kuris pasirodo Karana Vandenyne ir yra Dievo Sankaršanos inkarnacija, tampa dživa- šakti (jiva- shakti) poilsio vieta. Tai yra individualių sielų, dživatmos, kolektyvinė energija. „Yra viena kraštutinė potencija, žinoma kaip dživa. Maha- Sankaršana yra dživų prieglobstis.“¹⁷ Tai Sankaršana yra pirminis visų gyvųjų esybių šaltinis, nes jos yra Jo kraštutinės potencijos ekspansijos. Kai kurios jų tampa sąlygojamos materialios energijos, o kitos yra dvasinės prigimties globoje.¹⁸

Dievas Maha-Višnu Savo tūkstančių tūkstančiais subjektyvių dalių yra tūkstančių avatarų šaltinis. Jis yra nesuskaičiuojamų individualių sielų kūrėjas. Jis taip pat žinomas Narajanos vardu, reiškiančiu visų individualių dživa sielų prieglobstis. Iš Jo trykšta srovės į didelį kaip vandens išsiplėtimą, žinomą kaip dvasinis Kauzalinis Vandenynas, kuriame vyksta visa kūryba. Po to Maha- Višnu atsilošia Kauzaliniuose Vandenyno vandenyse dieviškojo miego būsenoje, vadinamoje joga- nidroje. Taigi, sakoma, kad visatos kūryba yra niekas kitas kaip Maha-Višnu sapnas.¹⁹

            Tuomet Maha-Višnu atsigula į Kauzalinį Vandenyną, taip pat vadinamą Viradža Upe, kuris yra riba tarp materialaus ir dvasinio pasaulio.²⁰

            Kadangi Kauzalinio Vandenyno vandenys, žinomi kaip Karana Vandenynas, kyla iš Maha- Višnaus kūno, yra visiškai dvasiški. Šventoji Ganga (Gangos Upė) yra tik lašas iš šio okeano, kuris įėjo į šią visatą ir gali išgryninti puolusias sielas.²¹

Tai Dievas Balarama išsiplečia į didžiąją gyvatę žinomą kaip Ananta, arba Šešanaga. Jis guli ant Kauzalinio Vandenyno ir tarnauja kaip guolis, kuriame guli Dievas Maha-Višnu.²² Šis Ananta- Šeša yra atsidavusi Dievo inkarnacija, kuri nežino nieko, išskyrus tarnystę Dievui Krišnai. Savo tūkstančiu burnų Jis visuomet dainuoja Dievui Krišnai nesibaigiantį šlovinimą. Jis taip pat Save išplečia į tarnaujančius Dievui Krišnai reikmenis, t.y. skėtį, šlepetes, patalus, pagalvę, drabužius, poilsio kėdę, rezidenciją, šventą gajatri (gayatri) siūlą ir jo sostą Dievo Krišnos žaidimuose. Taigi, Jis pasiekė ir parodė aukščiausią galutinį tarnystės Dievui Krišnai tikslą.²³

Kūrimo metu, po to, kai Aukščiausias šiek tiek pamiegojo, pirmosios emanacijos iš Dievo Maha-Višnu kvėpavimo yra suasmenintos Vedos, kurios tarnauja jam kaip žadintojos iš Jo mistinio miego. Jos pradeda entuziastingai dainuoti apie jo šlovę, žaidimus ir liaupsinti, taip kaip Karalių ryte žadina poetai, kurie deklamuoja jo herojiškus darbus.²⁴ Tai rodo amžiną Vedinės literatūros prigimtį. Jos nėra paprastas žmonių kūrinys. Jos yra dvasinės vibracijos, kurios egzistuoja prieš ir po materialios kūrybos ir emanuoja iš Aukščiausiojo Dievo.

Šrimad- Bhagavatam (10.87.50) rašoma, kad kada įasmenintos Vedos meldžiasi Dievui Narajanai [Maha- Višnu], jos kreipiasi į Jo visagalę poziciją. „Jis yra Dievas, kuris amžinai prižiūri visatą, kuris egzistuoja prieš, per ir po jos manifestacijos. Jis yra ir nemanifestuotos materijos energijos, ir dvasingos sielos valdovas. Po kūrinijos išsiuntimo, Jis įžengia į ją palydėdamas kiekvieną dvasinę esybę. Ten jis sukuria materialius kūnus ir pasilieka kaip jų reguliuotojas. Pasiduodamas Jam asmuo gali pabėgti nuo iliuzijos glėbio, taip kaip sapnuojantis žmogus pamiršta savo kūną. Tas, kuris nori išsilaisvinti nuo baimės, turėtų nuolat medituoti į Jį, Dievą Hari, kuris yra visuomet ant tobulumo platformos ir taip niekada nėra gimties subjektas.“

Kada Dievas pabunda, Jis meta žvilesnį į materialią majos energiją. Šis žvilgsnis yra Aukščiausiojo būdas impregnuoti materialią esmę savo pirminėmis gyvųjų esybių sėklomis. Taip Dievas asmeniškai nesiliečia prie materialios energijos, tačiau su Savo funkcionalia ekspansija savo žvilgsniu Jis patalpina gyvąsias esybes į materialią esmę. Tuomet maja, materialioji esmė, tampa susijaudinusi. ²⁵ Ši funkcionali Dievo ekspansija priima Šivos formą, žinomą šioje veikloje kaip Šambhu. Tai Šambhu Dievo žvilgsnyje neša gyvąsias esybes į materialią energiją.

Taigi Aukščiausioji Būtybė, Savo bruože kaip Maha-Višnu, impregnuoja materialią esmę Savo žvilgsniu. Dėl šio žvilgsnio, kuris yra sąmonės impregnacija, kartu su laiko elemento įtaka, atsiranda daugybė gyvųjų esybių.²⁶ Aukščiausioji Būtybė tuomet, iš Savo Pačio kūno, pasėja visatos manifestacijos sėklas į mahat- tatvą. ²⁷ Tokiu būdu Dievas, kuris yra visų energijų kontroliuotojas, savo Paties potencija sukuria amžiną laiką, visų gyvųjų būtybių likimą ir jų konkrečią prigimtį. Kosminės kūrybos pabaigoje Jis grįžta pats į Save. ²⁸

Šrimad- Bhagavatam (11.9.16-18)  pasakoja, kad visatos Dievas Narajana, Maha- Višnu, yra visų būtybių garbinamas Dievas. Be jokios kitos pagalbos Dievas kuria visatą su Savo paties potencija, o anihiliacijos metu Jis griauna visatą su Savo laiko ekspansija. Jis įtraukia visą visatą ir materialiai sąlygotas gyvąsias būtybes į Save. Tokiu būdu Jo beribis Aš yra visų potencijų prieglobstis ir rezervuaras. Po anihiliacijos jis lieka vienintelis. Jis yra visų būtybių, tokių kaip išsilaisvinusios sielos, pusdieviai ir eilinės sąlygotos sielos, aukščiausiai garbinamas objektas. Jis amžinai laisvas nuo materialios energijos ir visumą sudaro iš dvasinio spinduliavimo, kurį asmuo gali patirti kai mato Dievo dvasinę formą. Taip Dievas parodo pilną išsilaisvinimo prasmę.

Nesuskaičiuojamos sielos, kurios pasirodo materialioje energijoje įvairiose gyvūnų atmainose yra visiškai dvasinės prigimties, visos yra dvasinės būtybės. Tačiau jos gali būti materialios energijos klaidinamos. Kai jos taip suklaidintos, jos geidžia materialios veiklos ir atrakcijų. Tam, kad tai pritaikyti, Aukščiausias suteikia materialų pasaulį, kaip žaidimų aikštelę, kurioje jos gali išdirbti savo materialius troškimus. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo gyvybės rūšies, ar tai Dievas Brahma, ar žmogus, ar gyvūnas, ar paukštis, ar mažiausias vabzdys, materialioji esmė yra jo motina, o Aukščiausias Dievas yra sėklą duodantis visatos Tėvas.

Po materialios esmės sujaudinimo į tris kokybes, kurios yra aistros, gėrio ir neišmanymo prigimties režimų formos, jos tampa aktyvios ir materiali esmė pradeda gimdyti materialią energiją, žinomą kaip hiranja-mahat-tatva (hiranya-mahat-tattva). Tai visos kosminės inteligencijos suma. Tokiu būdu materiali esmė tampa susijaudinta sąlygotų sielų paskirties, nustatomos pagal trijų prigimties režimų įtaką.²⁹ Paprasčiausiu pažvelgimu Maha- Višnu sukuria sąmoningumą, kuris žinomas kaip mahat- tatva. Mahat- tatvos valdananti Dievybė yra Dievas Vasudeva, kita Dievo Krišnos ekspansija. Tai paaiškina, kaip materiali energija yra kaip gyvųjų būtybių motina, o Dievas yra Aukščiausias visų tėvas. Taip kaip moteris negali pagimdyti be kontakto su vyru, arba bent jau jo sėklos, taip materiali esmė negali kurti be kontakto su Aukščiausiąją būtybe.

Taigi, pirmiausia visa materiali energija yra manifestas, o iš jo išplaukia trys egotizmo tipai, kurie yra pirminiai visų pusdievių [smulkesnės valdančios dievybės], jausmų ir materialių elementų šaltiniai. Derindamas skirtingus elementus Aukščiausias Dievas kuria visas beribes visatas. Kai tik materialūs elementai manifestuojami, o visas visatų kūrimo potencialas nustatytas, iš Maha- Višnaus kūno porų ir iš Jo iškvėpimo emanuoja nesuskaičiuojama daugybė visatų. Jos pasirodo kaip atominės dalelės sklandančios saulės šviesoje ir praeinančios pro uždangą. Kada Maha- Višnu visatos anihiliacijos metu įkvepia, jos sugrįžta į jo kūną. Tokiu būdu Maha- Višnu yra visų visatų Supersiela.³⁰

Brahma, pusdievis ir bet kuri visata išlieka gyva vieno iš Jo iškvėpimo metu.³¹ Tačiau Maha-Višnaus iškvėpimų skaičiui ribų nėra.³²

Garbhodakašaji- Višnu, kuris žinomas Hiranjagarbha ir Antarjami visatose, yra šlovinamas Vedinių himnų. Jis yra visų visatų valdovas ir išorinės arba materialios energijos prieglobstis. Tačiau būdamas transedentiniu, Jis yra visiškai virš sąlyčio su išorine energija.

Kita, trečioji, Višnu ekspansija, vadinama Kširodakašaji Višnu, kuris yra gėrio savybės inkarnacija. Jis yra Dievo universali forma ir išplečia Save kiekvienoje gyvojoje esybėje kaip Supersielą. Jis yra žinomas kaip Kširodakašaji Višnu, nes guli ant pieno (kšira) vandenyno Svetadvipos saloje. Tai yra trys Dievo Višnu ekspansijos, kurios prižiūri ir padaro materialių pasaulių kūrimą įmanomu.³³

Prieš kūrybą visatoje ir po to kai Dievas įžengia į visatą, yra neveikimo periodas, kuris tęsiasi tūkstantį dangiškų metų. Visos gyvosios esybės, kurios suleistos į mahat- tatvą, yra padalintos tarp visatų su kiekviena Garbhodakašaji Višnu inkarnacija, ir visos jos apsnūdusios iki Dievo Brahmos gimimo. Iš Brahmos gimsta visi kiti pusdieviai ir gyvosios būtybės.³⁴

Kai jau sukuriamos visos visatos, kurios yra beribės, Maha- Višnu išplečia save į beribes formas ir įžengia į kiekvieną visatą kaip Garbhodakašaji Višnu. Kai Jis yra kiekvienoje visatoje, Jis mato, kad ten nėra vietos gyventi. Tuomet, po šiek tiek apsvarstymų, Jis pusę visatos užpildo vandeniu iš savo prakaito. ³⁵

Ant šio vandens Jis sukuria savo gyvenamąją vietą, kaip Vaikunthos ekspansiją, ir ilsisi tuose vandenyse ant lovos iš gyvatės, Dievo Anantos, Šešanago.³⁶ Nors gali pasirodyti, kad, mėgaudamasis transedentiniu spinduliavimu savo vidinėje potencijoje, Jis snaudžia, tačiau Jo akys yra šiek tiek atmerktos. Kai jis pasiruošęs kūrybos aktui, ant jo bambos pražysta auksinis lotosas, iš kurio gimsta Dievas Brahma. Ant šio lotoso stiebo yra keturiolika planetinių sistemų.³⁷ Tuomet, kaip parašyta dalyje prieš šią, yra manifestuojamas Dievas Brahma.

Nuolat tęsiasi ne tik kosmoso kūrimas ir anihiliacija, tačiau visatos palaikymas taip pat nuolat reikalauja priežiūros. Yra paaiškinta, kad kol Aukščiausioji Būtybė kaip Maha- Višnu  žvelgs į esmę, tol egzistuos materialus pasaulis.  Taip margas visatos kūrybos srautas nuolat manifestuojamas per dauginimąsi.³⁸ Taigi, mes galime matyti, kad laikas ir esmė neturi galios veikti nepriklausomai, tačiau yra nuolat prižiūrimi Aukščiausiojo.

Vis dėlto, taip pat aprašoma,  kad ne tik materiali esmė yra palaikoma. Kiekvienam esančiam joje taip pat duota sugebėjimas veikti ir funkcionuoti per Aukščiausiąjo galią Jo Supersielos formoje. Jis sukuria visą margą visatą ir tuomet įžengia į ją kaip Supersiela. Tokiu būdu kiekvienam Jis suteikia gyvybės jėgą ir sąmonę ir taip palaiko kūriniją. Kaip Šri Krišna  aiškina: „Kaip galingasis vėjas, pučiantis visur, visuomet ilsisi eterinėje erdvėje, žinok, kad tokiu pat būdu visi ilsisi Manyje.“³⁹ Kaip Supersiela, Jis taip pat įžengia į kiekvieną planetą, ir Jo energijos pagalba jos išlaiko savo orbitas.⁴⁰ Taip Dievo energija įžengia į kiekvieną planetą, kiekvieną gyvąją būtybę, net į kiekvieną atomą, kurio pagalba viskas tinkamai manifestuojama ir palaikoma. Be šito viskas pasisuktų atgal į chaosą ir gedimą.

Kitas būdas, kuriuo Dievas palaiko visatas, yra asmeninis jo pasirodymas jose, arba plenarinės Savo dalies manifestavimas. Raštai skelbia, kad Dievas Krišna nužengė nuimti nuo žemės naštą. Vis dėlto, tai Dievas Višnu, kaip Krišnos ekspansija, pirmiausia įsitraukė į šio pasaulio palaikymą. Tai Dievas Višnu, kuris daro koregavimus ir tinkamą kosminės kūrybos administravimą. Kada Dievas Krišna pasirodo asmeniškai, Jo pirminė misija yra paprasčiausiai parodyti  Savo transedentinius žaidimus ir patraukti sąlygotas sielas grįžti atgal į Dvasinę buveinę.  Vis dėlto, kadangi Dievas Krišna yra visų Aukščiausiojo inkarnacijų šaltinis, visos kitos inkarnacijos ir ekspansijos, kai Jis nužengia, susijungia  su Juo.  Tokiu būdu visos kitos lila, arba žaidimų, inkarnacijos, juga- avatarai, manvantara inkarnacijos, ir visos kitos inkarnacijos, kiek tik jų yra, net Dievas Višnu- visi nužengia į Šri Krišnos kūną, kai Jis pasirodo. Taip Jis yra išbaigta Aukščiausioji Asmenybė ir gali daryti viską, ką jis nori tam, kad parodytų Savo galią ir palaikytų visatą kada nužengia. ⁴¹

Aukščiausioji Būtybė taip pat pristato visatos pusdievius tęsti visatos palaikymo priežiūrą. Pavyzdžiui, yra aiškinama, kad Indra, po Aukščiausiojo Dievo palaiminimo gavimo, palaiko gyvuosius liedamas ant planetų pakankamus lietus. Dar daugiau, kiekvienoje jugoje Aukščiausias priima Sidhų formas, tokių kaip Sanaka- kumara, tam, kad pamokslauti transedentines žinias. Jis priima didžių šventųjų, tokių kaip Jadžnavalkja (Yajnavalkya), formas, kad mokinti karmos kelio. Jis priima didžiųjų sielų, tokių kaip Pradžapati Mariči (Prajapati Marici), formas, kad mokinti mistinės jogos sistemos. Pradžapati Mariči formoje Aukščiausias sukuria palikuonį; tapęs karaliumi, Jis nužudo sukčius ir vagis; o laiko formoje Jis viską anihiliuoja. Visos skirtingos materialios egzistencijos savybės yra Aukščiausios Absoliučios Tiesos aspektai ir energijos parodymas. ⁴²

Taigi, Aukščiausiojo duotų pusdieviams palaiminimų ir galios dėka, jie gali suteikti gyvosioms būtybėms visas reikmes. Vis dėlto, Dievas Krišna Bhagavat- gitoje (3.14-15) aiškina, kad visos gyvosios  esybės prasimaitina maistiniais grūdais, kurie gaminami iš lietaus, kuris yra manifestuojamas per dvasinės veiklos, užrašytos dvasiniuose Vediniuose raštuose bei Dievo ir išminčių mokymuose, atlikimą. Vadinasi, visa- persmelkianti Transedencija yra amžinai esanti aukojimo veiksmuose.

Visa tai yra proceso, kaip dievas ir Jo Višnu ekspansija palaiko pasaulį, dalis. Kai žmonija įsitraukia į aukojimo arba dvasingumo, kas paprasčiausiai reiškia garbinti Aukščiausiąjį, veiklą, Dievas ir pusdieviai automatiškai yra patenkinti aprūpindami kiekvieną visomis gyvenimo reikmėmis. Tokiu būdu gali būti tinkama bendradarbystė tarp žmogaus, gamtos ir Dievo, kad visi galėtų būti ramūs ir patenkinti gyvenimo šiame pasaulyje lengvumu.

SKYRIŲ NUORODOS

1. Mahabharata, 5.70.13

2. Rig-veda 1.156.1,2-4

3. Višnu Purana 1.22.68

4. Krišna Upanišad 23

5. Gopala-uttaratapini Upanišad 55-57

6. Višnu Purana 1.22.72

7. Ten pat, 1.22.69

8. Paramešvara Samhita 6.269. 276-77

9. Mahabharata 1.32

10. Caitanya-caritamrita, Madhya-lila, 20.314-15 & Brahma-samhita 5.46

11. Caitanya-caritamrita, Adi-lila, 5.51

12. Ten pat, Madhya-lila, 20.255-6

13. Ten pat, Adi-lila, 5.4-6, 8-11

14. Ten pat, Adi-lila, 5.41 & pur.

15. Ten pat, Adi-lila, 2.56, pur.

16. Jaiva Dharma, 15 skyrius, 74 puslapis

17. Caitanya-caritamrita, Adi-lila, 5.45

18. Ten pat, Adi-lila, 2.36, pur.

19. Brahma-samhita 5.11-12

20. Caitanya-caritamrita, Madhya-lila, 20.268-271

21. Ten pat, Adi-lila, 5.54

22. Brahma-samhita 5.47

23. Caitanya-caritamrita, Madhya-lila, 5.120-124

24. Srimad-Bhagavatam 10.87.12-13

25. Caitanya-caritamrita, Madhya-lila, 20.272

26. Srimad-Bhagavatam 3.5.26

27. Ten pat, 3.5.27

28. Ten pat, 2.5.21

29. Ten pat, 3.26.19

30. Caitanya-caritamrita, Madhya-lila, 20.275-282

31. Brahma-samhita 5.48

32. Caitanya-caritamrita, Madhya-lila, 20.324

33. Ten pat, Madhya-lila, 20.292, 294-5

34. Srimad-Bhagavatam, 3.6.6, pur.

35. Caitanya-caritamrita, Madhya-lila, 20.284-6

36. Ten pat, Adi-lila, 5.95-101

37. Ten pat, Adi-lila, 5.102-3

38. Šrimad-Bhagavatam 11.24.20

39. Bhagavad-gita 9.6

40. Ten pat, 15.13

41. Caitanya-caritamrita, Adi-lila, 4.8-11, 13

42. Šrimad-Bhagavatam 8.14.7-9

Paimta iš http://www.stephen-knapp.com/

Vertė Laura Čelo