2011 m. vasario 8 d., antradienis

Ganeša: Sėkmės dievas

Ganeša: Sėkmės dievas
              Ganeša- dievybė- dramblys, jojantis ant pelės- tapo vienas labiausiai paplitusių priminimų bet ko, kas susiję su Induizmu. Tai ne tik rodo Ganešos svarbą, tačiau ir šios dievybės populiarumą ir paplitimą žmonių masių protuose. 
Sėkmės Dievas
            Šivos ir Parvati sūnus, Ganeša, turi dramblio veidą su išlinkusiu straubliu ir didelėmis ausimis, dideliu puodynės formos pilvu ir žmogaus kūnu. Jis sėkmės Dievas ir blogio bei kliūčių naikintojas. Taip pat jis garbinamas kaip išsimokslinimo, žinių, išminties ir turto dievas. Iš tiesų, Ganeša yra vienas iš penkių svarbiausių Induistų dievybių (kiti keturi yra Brahma, Višnu, Šiva ir Durga), kurio garbinimas ir šlovinamas yra kaip pančajatana pudža (panchayatana puja).

           Ganeša žinomas kaip slenksčių į kitas dimensijas dievas. Taigi, nėra neįprasta, ypač Indijoje, kad įeinant į kitą patalpą arba namą, galime virš durų arba kur nors šalia pamatyti laiminantį įeinančiuosius Ganešos atvaizdą. Todėl jis laikomas durų sergėtoju. Tai taikoma ir šventykloms. Įeinant į šventyklą pirmiausia mes pamatome Ganešą, kurio prašome palaiminimo ir kliūčių atsidavimui ar ritualams, kuriuos atliksime šventykloje, pašalinimo.

            Ganeša taip pat laikoma astrologijos Dievu. Jis, sakoma, žino žvaigždžių kalbą ir visų gyvųjų likimus. Taigi, astrologai jo prašo pasidalinti šiomis žiniomis su jais.

        Kiti Ganešos vardai gali būti: Ganeš (siejama su žodžiu gana), Vinajaka (daugiau Pietų Indijoje, reiškia vadovas), Vighnešvara (kliūčių šalintojas), Gadžanana(drambliaveidis), Gadžadhipa (dramblių dievas) ir Džještha-radža (senolių Karalius).

            Ganeša, sakoma, turi dvi žmonas arba Šaktis- Siddhi (sėkmė) ir Riddhi (gerovė). Taigi, jei kas gražiomis maldomis ar pagarbinimu pamalonina Dievą Ganešą, tas gauna ne tik Dievo Ganšos palaiminą, bet ir jo žmonų. Tačiau jei juos panaudoti netinkamai, sėkmė ir gerovė gali būti atitraukimas nuo dvasinės išminties siekimo kelio.
Ganešos formos prasmė
            Ganešos galva simbolizuoja Atman arba sielą, kuri yra žmogaus egzistencijos galutinė aukščiausia realybė, o jo žmogiškas kūnas simbolizuoja Mają arba žemišką žmogiškąją egzistenciją. Dramblio galva simbolizuoja išmintį, o straublys simbolizuoja Om, garsinį kosminės realybės simbolį. Savo aukštesnėje dešinėje rankoje jis laiko ylą, kuri padeda jam išjudinti žmoniją eiti į amžinojo kelio priekį ir panaikinti iš šio kelio kliūtis. Ganešos kairėje rankoje esanti kilpa yra švelnus sunkumų gaudymo įrankis.
            Sulaužyta iltis, kurią Ganeša laiko kaip plunksnakotį žemesnėje dešinėje rankoje yra pasiaukojimo simbolis, nes jis ją sulaužė rašydamas Mahabharatą. Kitoje rankoje laikomas rožinis reiškia, kad reikia tęsti žinių siekimą. Laddoo (saldainis), kurį jis laiko savo straublyje rodo, kad asmuo turi atrasti Atman saldumą. Jo lyg vėduoklės ausys perteikia, kad jis visuomet išklauso mūsų prašymų. Apsivijusi apie jo juosmenį gyvatė rodo visų formų energiją. O taip pat jis pakankamai nuolankus, kad gali joti ant žemiausio iš gyvių- pelės.
Kaip Ganeša gavo tokią galvą
            Šios zoomorfiškos dievybės gimimo istorija, kaip pasakojama Šiva Puranoje, buvo tokia: Kartą deivė Parvati, kada maudėsi vonioje, iš purvo nuo savo kūno sukūrė berniuką ir davė jam užduotį saugoti įėjimą į jos vonią. Kada Šiva, jos vyras, grįžo, jis nustebo radęs svetimą asmenį, neleidžiantį jam įeiti ir iš pykčio nusuko berniuko galvą. Parvati palūžo iš absoliutaus sielvarto ir tam, kad ją nuraminti, Šiva nusiuntė savo būrį (gana) atnešti bet kurios miegančios būtybės galvą, jei ji nusukta į šiaurę. Kompanija rado miegantį dramblį ir atnešė jo nupjautą galvą, kuri buvo prijungta prie berniuko kūno. Šiva atstatė jo gyvybę ir padarė savo kariuomenės vadu (pati). Iš čia jo vardas ‚Ganapati‘. Šiva taip pat dovanoja malonę žmonėms, kurie garbina jį ir šaukiasi jo vardo prieš imantis bet kurios veiklos.
            Vis dėlto, yra ir kita, mažiau populiari jo kilmės istorija, randama Brahma Vaivarta Puranoje: Šiva paprašė Parvati laikytis punjaka(punyaka) vrata metus laiko, kad patenkinti Višnų ir galėtų turėti sūnų. Kai jai gimė sūnus , visi dievai ir deivės susirinko pasidžiaugti jo gimimu. Dievas Šani (Shani), Surjos (Dievas- Saulė) sūnus, ten taip pat buvo, tačiau atsisakė pažvelgti į kūdikį. Pasipiktinusi tokiu elgesiu Parvati paprašė nurodyti priežastį, o Šani atsakė, kad pažvelgimas pakenks kūdikiui. Vis dėlto, Parvati primygtinai reikalaujant, pažiūrėjo į kūdikį, ir jo galva tuojau pat buvo nukirsta. Visi dievai pradėjo verkti, o tuo metu Višnu nuskubėjo prie Pušpabhara upės kranto ir atsinešė jauno drambliuko galvą. Sujungė galvą su berniuko kūnu ir taip jį atgaivino.
Ganeša- išdidumo griovėjas
          Ganeša taip  pat žinomas, kaip tuštybės, savanaudiškumo ir išdidumo naikintojas. Jis yra materialios visatos personifikacija, visos jo įvairiomis manifestacijomis.. „Visi Induistai garbina Ganešą nepriklausomai nuo jų tikėjimo“- sako D N Singh Induizmo studijavime. „Jis yra ir religijos pradžia ir visų Induistų susitikimo vieta.“
Ganeš Čaturthi
Ganešos garbintojai žinomai kaip „Ganapatjas“ (Ganapatyas), o jo šlovinimo šventė vadinama Ganeš Čatuthi (Ganesh Chaturthi).

Vertė Laura Čelo

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą