Šri Krišna
pagal Stephen Knapp
KRIŠNOS GROŽIS
Traukianti Dievo prigimtis yra toliau aprašoma Caitanya-caritamrita (Madhya-lila, 17.139-140): „Transedentinės Šri Krišnos savybės yra visiškai palaimingos ir teikiančios pasimėgavimą. Dėl šios priežasties Dievo Krišnos savybės traukia net save realizavusių žmonių protus, dėl savirealizacijos palaimos. Tie, kurie yra patenkinti savimi ir jų netraukia išorinės materialios aistros yra taip pat traukiami prie mylinčios Šri Krišnos, kurio savybės yra transedentinės ir kurio veikla yra tokia nuostabi, tarnystės. Hari, Dieviškoji Asmenybė, yra vadinamas Krišna nes Jis turi šiuos transedentinius traukos bruožus.“
Daug Vrindavanos Gosvamių, kurie asmeniškai suvokė Aukščiausiojo traukos bruožus, parašė daug knygų apie Dievo transedentinę asmenybę. Vienas didžiausių šventųjų buvo Rupa Gosvami (1489-1564 A.D.), kuris savo knygoje, Bhakti rasamrita-sindhu, surašė Krišnos charakteristikų sąrašą. Šiame sąraše aprašytos 64 skirtingos Dievo savybės paminėtos Vedinėje literatūroje. Tai, vėlgi, patvirtina, kad Dievas nėra tik beasmenė jėga, bet asmuo, kuris visais būdais sąveikauja su kūrinija ir gyvosiomis esybėmis esančiomis toje kūrinijoje, kuri manefestuojasi iš Jo.
Sąrašas apima sekančias savybes: 1) gražūs viso kūno bruožai; 2) pažymėtas visomis palankiomis charakteristikomis; 3) nepaprastai malonus; 4) spindulingas; 5) stiprus; 6) visuomet jaunas; 7) nuostabus lingvistas; 8) teisingas; 9) maloniai kalbantis; 10) iškalbus; 11) aukštai išsimokslinęs; 12) ypač inteligentiškas; 13) genijus; 14) artistiškas; 15) ypač protingas; 16) ekspertas; 17) dėkingas; 18) nepaprastai valingas; 19) laiko ir aplinkybių teisėjas-ekspertas; 20) mato ir kalba raštų- Vedų- vardu; 21) tyras; 22) susivaldantis; 23) ištvermingas; 24) pakantus; 25) atlaidus; 26) solidus; 27) patenkintas savimi; 28) išlaikantis pusiausvyrą; 29) kilniaširdis; 30) religingas; 31) herojiškas; 32) užjaučiantis; 33) pagarbus; 34) švelnus; 35) liberalus; 36) kuklus; 37) atsidavusių sielų gynėjas; 38) laimingas; 39) linkintis gero garbintojams; 40) valdomas meilės; 41) visiems palankus; 42) galingiausias; 43) įžymiausias; 44) populiarus; 45) pasidalinantis garbintojams; 46) labai patrauklus visoms moterims; 47) visų garbintinas; 48) visiems palankus; 49) visų gerbiamas; ir 50) Aukščiausias valdytojas.
Šios penkiasdešimt savybių, vis dėlto, taip pat randamos įvairiais lygmenim kai kuriuose dživose (jivas) ar paprastose gyvosiose esybėse. Tačiau Dieve Krišnoje jos yra neriboto lygio. Be šių 50-ies savybių yra dar penkios, kurios taip pat gali būti manifestuotos laikas nuo laiko Dievų Brahmos ir Šivos formose. Jos yra : 51) nesikeičiantis; 52) visa pažystantis; 53) visada gaivus; 54) sat-cid-ananda-vigraha—turintis amžinybės transedentinę formą, kupinas žinių ir absoliučios palaimos ; ir 55) turintis visą mistinį tobulumą.
Be šių pažymėtų savybių, kurios gali būti matomos kitose Dieviškumo formose, tokiose, kaip pusdieviai, Dievas Krišna turi sekančias išskirtines savybes, kurios taip pat manifestuotos Narajanos arba Višnaus formoje, Jo, kaip Vaikunthos Dievo formoje. Jos yra: 56) nesuvokiama potencija; 57) Jo kūne generuojamos nesuskaičiuojamos visatos; 58) pirminis visų inkarnacijų šaltinis; 59) išsigelbėjimo suteikėjas priešams, kuriuos Jis nužudo; ir 60) visų išsilaisvinusių sielų atraktorius.
Šalia visų aukščiau išvardintų bruožų Dievas Krišna turi dar keturias savybes, kurios randamos tik Jame, ir net ne Jo Višnaus formoje, nekalbant apie kitus pusdievius. Jo yra:: 61) nuostabių žaidimų atlikėjas (ypač jo vaikystės žaidimų); 62) apsuptas apdovanotų nepralenkiama meile Dievui garbintojų; 63) virtuoziškai grodamas Savo fleita traukia visas gyvąsias esybes visose visatose; ir 64) neturintis varžovų Savo nepralenkiamam grožiui. Visos šios savybės yra to, kuris yra itin išsivysčiusi forma ir asmenybė.
Net Biblija patvirtina, kad Dievas turi pačią gražiausią formą ir nėra beformis. Tai rodoma sekančiose eilutėse, kurios yra labai panašios Vediniams Dievo formos aprašams: „Mano mylimasis yra baltas ir rausvas, jis didžiausias vadovas tarp tūkstančių. Jo galva yra iš tauriausio aukso, jo plaukai yra vešlūs ir tamsūs kaip varno sparnas. Jo akys yra kaip balandžio prie vandens upės akys, nupraustos pienu ir tinkamai įtaisytos. Jo skruostai yra kaip prieskonių sluoksnis, saldūs kaip gėlės; jo lūpos kaip lelijos iš kurių laša kvapni myra. Jo rankos yra kaip auksiniai žiedai įtaisyti su berile; jo pilvas yra lyg šviesus dramblio kaulas aptrauktas safyrais. Jo kojos yra kaip marmuro kolonos ant puikaus aukso įdubos; jo gymis yra kaip Libanas, puikus kaip kedrai. Jo burna yra saldžiausia; taip, jis visas žavingas. Tai mano mylimasis, ir tai mano draugas.“ (Song of Solomon 5.10-16)
Akivaizdu, kad nėra labiau pakylėtos tiesos ar aukštesnės palaimos nei asmeninė Aukščiausiojo forma. Kaip Šri Krišna sako: „O turto nugalėtojau [Ardžuna], nėra aukštesnės tiesos nei Aš.“ (Bg.7.7) Labai daug transedentinių mokslininkų priėmė šį faktą, įskaitant Ramanudžačarja, Madhvačarja, Valabhačarja, Šri Čaitanja Mahaprabhu (Ramanujacharya, Madhvacharya, Vallabhacharya, Sri Chaitanya Mahaprabhu), Baladeva ir Dievas Brahma, kuris dvasiniam apsivalymui atlikęs daug askezių tapo tobulai save realizavusiu ir, gavęs Dievo dvasinės prigimties suvokimo blykstelėjimą, tūkstančius metų atgal sukūrė Brahma-samhitą ir aprašė kokie buvo jo konfidencialūs supratimai. Viena šių eilučių yra: „Krišna, kuris žinomas kaip Govinda, yra Aukščiausioji Dieviškoji Asmenybė. Jis turi amžiną palaimingą dvasinį kūną. Jis yra kilmė ir Jis yra pirminė visų priežasčių priežastis.“ (Brahma-samhita 5.1)
Kartais žmonės sako, kad nori pamatyti Dievą arba, kad Dievas yra nesuvokiamas. Tai patvirtina ir Vedinias raštais, bet su papildomais instrukcijos punktais kaip mes galėtume suprasti Aukščiausiąją Būtybę. Svetasvatara Upanišadoje (4.20) aiškina: „Jo grožio forma nesuvokiama žmogiškais jutimais. Niekas negali Jo matyti materialiomis akimis. Tik save supratę, gilios tyros-širdies meditacijos dėka, ši Aukščiausioji Asmenybė, kuri gyvena kiekvieno širdyje, gali išsilaisvinti.“
Krišnos lila arba jo žaidimai tęsiasi amžinai dvasiniame pasaulyje, tuo tarpu materialioje energijoje jie pasireiškia tam tikrame laiko taške. Tačiau tas, kuris išgrynino savo sąmonę, vis dar gali stebėti šią veiklą net būdamas materialiame kūne. Ypač tai gali nutikti šventose vietose (dhamas), kur persidengia dvasinė ir materiali energija ir kur dvasinis pasaulis pasirodo materialioje plotmėje. Tokios vietos yra Vrindanava, Mathura, Jaganatha Puri, Dvaraka ir kt. Kada Dievas yra patenkintas tavo tarnyste, Jis gali tau apsireikšti. Tokiu būdu daug pakylėtų ir tyrų Krišnos pasekėjų turėjo galimybę turėti asmeninį Dievo daršaną (darshan) ir stebėti jo žaidimus būdami materialiame kūne. Tuomet jie galėjo palikti instrukcijas, kad sekdami jomis pasiektume tą patį. Tai yra patvirtinimas, kad atsidavimo procesas, bhakti-joga, veikia.
Šrimad-Bhagavatam (10.14.29) toliau tęsia šiuo klausimu. „Mano Dieve, jei asmuo yra privilegijuotas net mažiausiu Tavo lotoso pėdų gailestingumo pėdsaku, jis gali suprasti Tavo Asmenybės didingumą. Tačiau tie, kurie spekuliuoja tuo, kad supranta Aukščiausiąją Dievišką Asmenybę negali tavęs žinoti, net jei jie tęstų Vedų studijas ilgus metus.“
Katha Upanišad (1.2.23) taip pat pasakoja, kad „Aukščiausioji Siela negali būti pasiekta nei studijuojant Vedas, nei aštria inteligencija, nei klausant daug kalbų apie raštus. Vis dėlto Dievas atskleidžia Savo priminę transedentinę formą sieloms, kurios apkabina Jį savo širdyse kaip vienintelį Dievą ir Mokytoją. Tik tokia siela gali pasiekti Jį- Aukščiausiąją Sielą, Dievišką Asmenybę, širdies Dievą.“
Kadangi Krišna yra Aukščiausioji Asmenybė ir viso pasimėgavimo šaltinis, įsitraukti į tarnystę Jam yra mūsų geriausiuose interesuose, nes tai taip pat sujungs mus su Juo ir duos mums didžiulį malonumą ir palaimą, kurios mes ieškome. Tai ir yra atsidavusios tarnystės, vadinamos bhakti-joga, tikslas, kuris yra susijungimo (jog) su Aukščiausiuoju per atsidavimą (bhakti) procesas. Tokiu būdu mūsų paveldimas polinkis mylėti yra nukreiptas į aukščiausią mylimąjį ir natūralų meilės objektą- Dievą. Nėra geresnio būdo surasti Dievą nei šis. Kitais žodžiais, per atsidavimą mes nebandome matyti Dievą, bet veikiame tokiu būdu, kad Dievas mums apsireiškia Pats. Tuomet viskas yra pasiekta. Žmogaus gyvybės formai negali būti didesnio pasiekimo nei tai. Viska kita yra laikina; ateina ir išeina. Tik dvasiniai pasiekimai tęsiasi amžinai nes jie susiję su nemirtingąja siela. Todėl atsibudimas santykiuose su Aukščiausiuoju yra didžiausias žmogiškosios egzistencijos tikslas.
Kadangi Vediniuose tekstuose yra nustatyta, kad Absoliutas yra asmuo, tuomet medituojant į asmeninę Dievo formą vietoj neasmeninės ypatybės yra aukščiausia meditacijos forma. Tai įrodoma Bhagavat-gitoje (12.2): „Aukščiausioji Dieviškoji Asmenybė pasakė: ‚Tą, kurio protas sufokusuotas į Mano asmeninę formą, visuomet įsitraukęs į Manęs garbinimą su dideliu transedentiniu tikėjimu, Aš laikau kaip tobuliausią.‘“
Čia mes galime suprasti, kad Absoliučios Tiesos suvokimas Aukščiausiojo Asmens formoje yra daug lengvesnis ir patrauklesnis, nei pastangos suprasti, medituoti, lygiuotis į didžiąją beasmenio brahmadžioti (brahmajyoti) baltąją šviesą ar kitą beasmenį Dievo aspektą. Supratus Aukščiausiąją Asmenybę visi kiti Absoliuto aspektai, tokie kaip Brahmano spinduliavimas, Paramatma ar Supersiela taip pat tampa suprantami. Iš tiesų, tie, kurie absorbuoti Brahmano suvokime lengvai pritraukiami prie Aukščiausiosios Asmenybės supratimo, kaip tai nutiko išminčiams Šukadevai Gosvami (Sukadeva Gosvami), Kumaroms. Kaip sakoma Šrimad-Bhagavatam:
„Leisk man pagarbiai nusilenkti savo dvasiniam mokytojui, Vjasadevos sūnui, Šukadevai Gosvami. Tai jis nugali visus nepalankius dalykus šioje visatoje. Nors pradžioje jis buvo absorbuotas Brahmano suvokimo laimės ir gyveno nuošalioje vietoje atsisakydamas kitų sąmonės tipų, jis buvo sužavėtas melodiškiausių Dievo Šri Krišnos žaidimų. Dėl to jis gailestingai pasakojo Aukščiausiąją Puraną, žinomą kaip Šrimad- Bhagavatam, kuris yra Absoliučios Tiesos ryški šviesa ir kuri aprašo Dievo Krišnos veiklą.“ (Bhag.12.12.68)
Kadangi Dievas Krišna yra Aukščiausioji Asmenybė, natūraliai yra keletas tam tikrų būdų Jį suprasti. Tai mokslas, kurį mes giliau paaiškinsime vėliau. O dabar mes galime pasiūlyti nukreipiančių šiuo keliu instrukcijų santrauką. Pagrindinis punktas yra tai, kad jei mes bandome suprasti Dievą Krišną, tuomet turime žinoti, kas jam patinka, o tai mes galime sužinoti iš jo tiesioginių instrukcijų.
Dievas Krišna tiesiogiai nurodė raktą sakydamas: „Žinios apie Mane aprašytos raštuose yra labai konfidencialios ir turi būti suprastos sąjungoje su atsidavusia tarnyste. Reikalingus tam procesui reikmenis Aš paaiškinau. Jūs galite juos atsargiai paimti. Visas Aš, Mano tikroji amžinoji forma ir mano transedentinė egzistencija, spalva, savybės ir veikla- te būna viskas pažadinta jumyse faktiniu suvokimu Mano bepriežastiniu gailestingumu“. (Bhag.2.9.31-32)
Tam, kad pradėti šį procesą asmeniui reikia paklausyti kažkieno, kas žino ir susipažinęs su Dievo Krišnos savybėmis ir gali jas paaiškinti kitiems. Tai nustatyta šiuo žinomu posmu:
yasya deve para bhaktir
yatha deve tatha gurau
tasyaite kathita hy arthaha
prakashante mahatmanaha
“Toms didingoms sieloms, kurios besąlygiškai tiki ir Dievu, ir dvasiniu mokytoju, visi Vedinių žinių importai yra automatiškai atskleisti”. (Svetasvatara Upanishad 6.23)
Dievas Brahma sutinka su šiuo požiūriu ir patvirtina dvasinės tarnystės būtinumą, ką jis ir pasako Dievui Krišnai: “Mano brangus Dieve, atsidavusi tarnystė Tau yra geriausias savirealizacijos kelias. Jei kažkas pasitraukia iš šio kelio ir įsitraukia į spekuliacines žinias, jis paprasčiausiai kęs varginantį procesą ir nepasieks trokštamo rezultato. Kaip mušantysis tuščią kevalą negali išmušti grūdo, tas, kuris paprasčiausiai spekuliuoja, negali pasiekti savirealizacijos. Jis pasieks tik bėdą.“ (Bhag. 10.14.4) Dievas Krišna taip pat sako, kad „Aš niekada nesimanifestuoju tiems, kurie yra kvaili ir neinteligentiški. Jiems aš esu uždengtas Mano vidine potencija, o todėl jie nežino, kad Aš esu negimęs ir nemirtingas.“ (Bg 9.25)
Kaip Dievas Krišna nustatė, siekimas- reiškia Jo supratimas. Jis taip pat aiškina, kaip šį procesą pradėti. „Tik praktikuodamas nuoširdžią atsidavimo tarnystę su visišku tikėjimu Manimi galite Mane, Aukščiausiąją Asmenybę, laimėti. Aš esu natūraliai brangus savo atsidavusiesiems, kurie priima mane kaip vienintelį savo mylinčios tarnystės tikslą. Įsitraukdami į tokią tyrą atsidavusią tarnystę, net šunų valgytojai gali save išgryninti nuo žemesnių gimčių užsiteršimo.“ (Bhag.11.14.21)
Šioje Šrimad- Bhagavatam santraukoje, Šri Šuta Gosvami taip pat paaiškina aukščiau išdėstytą punktą: „Dievo Krišnos lotoso pėdų prisiminimas sunaikina viską, kas nepalanku ir apdovanoja didžiausia sėkme. Tai išvalo širdį ir dovanoja atsidavimą Aukščiausiajai Sielai, o taip pat žinias, suvokimą ir atsisakymą.“ (Bhag.12.12.55)
Dievas Krišna tęsia Savo instrukcijas Ardžunai: „Mano brangus Ardžuna, tik nepadalinta atsidavusia tarnyste Aš galiu būti suprastas toks, koks esu, stovintis prieš tave, o todėl esu tavęs matomas. Tik šiuo būdu gali įžengti į Manęs supratimo misterijas.“ (Bg.11.54)
„Asmuo, kuris ieško Aukščiausios Absoliučios Tiesos, Dieviškosios Asmenybės, turi tvirtai to ieškoti tol, kol ras visomis aplinkybėmis, visose erdvėse ir laike, ir tiesiogiai, ir netiesiogiai. O Brahma, tiesiog sek šią išvadą fiksuotu proto koncentravimu ir nei išdidumas tavęs trikdys, nei dalinis ar galutinis nusivylimas.“ (Bhag.2.9.36-37)
Čia atrodo, kad Dievas Krišna kalba tiesiogiai mums, kad jei mes seksime šiuo procesu, mes susilauksime sėkmės net jei tai bus mirties valandą, kuri neabejotinai bus galutinis gyvenimo išbandymas ką bebūtume padarę.
„Tam, kuris Mane garbina, atiduodamas visą veiklą Man ir būdamas Man be nukrypimų atsidavęs bei nuolat medituodamas į Mane, kurio protas fiksuotas į Mane, O Prithos sūnau, jam Aš esu greitasis gelbėtojas iš gimties ir mirties okeano.“ (Bg.12.6-7)
„Visa, ką tu darai, ką valgai, viską ką atiduodi, taip pat kokias askezes atlieki, turėtų būti kaip dovana Man. Tokiu būdu būsi išlaisvintas nuo visų gerų ir blogų darbų atoveiksmių, ir, šiuo atsižadėjimo principu, būsi išlaisvintas ir ateisi pas Mane.“ (Bg.9.27-28)
„Reguliariai, su nuolat augančiu nuoširdumu, klausydamas, giedodamas ir medituodamas į nuostabias Dievo Mukungos temas mirtingasis pasieks dangiškąją Dievo karalystę, kur nepalenkiama mirties jėga neveikia. Dėl šios priežasties daug asmenų, įskaitant didžiuosius karalius, paliko savo žemiškuosius namus ir išėjo į mišką [vykdydami dvasinius siekius].“ Bhag.10.90.50)
Čia tampa aišku, kaip toliau aprašyta, kad tų, kurie klauso, gieda šventus vardus ir Krišnos temas, milijonai sunkių nuodėmingų reakcijų tuoj pat sudegė ir pavirto pelenais. Žinoma, svarbiausias laikas prisiminti Dievą ir giedoti Jo vardą yra mirties valanda. Štai kodėl sakoma, kad tie, kurie gieda „Krišna, Krišna“ kūno baigties metu tampa tinkami išlaisvinimui.
Gopala Tapani Upanišad (1.6) konstatuoja: „Tas, kuris medituoja į Aukščiausiąjį Asmenį ir garbina Jį, tampa išlaisvintu. Jis tampa laisvu.“
Išvadai, Dievas Krišna paaiškina paprastai: „Taigi, Aš tau paaiškinau konfidencialiausią iš visų žinių. Apsvarstyk tai pilnai ir tuomet nuspręsk, ką tu nori daryti. Todėl, kad tu esi Man labai brangus draugas, Aš tau pasakoju slapčiausią žinių dalį. Išgirsk tai iš Manęs, nes tai tavo naudai. Visuomet galvok apie Mane ir tapk man atsidavusiu. Garbink Mane ir siūlyk Man savo pagarbą. Taip tu tikrai papulsi pas Mane. Aš tai pažadu tau, nes tu esi Man labai brangus draugas. Palik visas kitas įvairias religijas ir atsiduok Man. Aš tau tave išgelbėsiu nuo visų nuodėmingų reakcijų. Nebijok.“ (Bg.18.63-66)
KRIŠNOS NEŽINOJIMO REZULTATAS
Nepakankamas tikėjimas Krišna ar jo nežinojimas yra šiek tiek kita, nei galėtumėte rasti kituose tikėjimuose ar kitose religijose, kuriose sakoma, kad jūs nueisite į amžiną pragarą, jei esate netikintysis, arba jūs tikrai esate vertas mirties, ar dar kas nors. Tačiau trūkstant Jo pažinimo ir supratimo to, kas yra mūsų galutinis tikslas, laikomas konkrečiai šio gyvenimo iššvaistymu. Dievas Krišna aiškina:
„Asmuo gali būti gerai susipažinęs su transedentine Vedų literatūra, bet jei jis nesusipažįsta su Aukščiausiuoju, tuomet galime daryti išvadą, kad visas jo išsilavinimas yra kaip gyvuliui našta arba lyg kas nors laikytų karvę be galimybės ją melžti.“ (Bhag.11.11.18)
„Tie, kurie garbina pusdievius atgims tarp pusdievių; tie, kurie garbina vaiduoklius ir dvasias, atgims tarp šių būtybių; tie, kurie garbins savo protėvius, eis pas protėvius; o tie, kurie garbina Mane, gyvens Manyje.“ (Bg.9.25)
Tokiu būdu mes galime pamatyti sekimo materialiuoju keliu arba antrinio dvasinio metodo be siekimo suprasti Dievą Krišną proceso tuštumą. „Tarp viso amžino, sąmoningų būtybių, yra Vienas, kuris patenkina visų kitų poreikius. Išmintingieji, kurie Jį garbina, Jo buveinėje pasieks amžiną ramybę. Kiti negali.“ (Katha Upanishad 2.2.13)
Tokiu būdu asmeniui leidžiama eiti gyvenimu tokiu būdu, kokiu ji/jis nori. Dievas Krišna leidžia kiekvienam plėtoti savo kelią, tęsti klajones po visatą ir tęsti savo veiklą iki tol, kol pradės galvoti apie gyvenimo prasmę, arba bus pasiruošęs giliam dvasiniam keliui. Materiali veikla nėra kelias surasti amžiną ramybę, ir tai daugelis turime atrasti patys. Vis dėlto, asmeniui negalima padėti iki tol, kol jis tam tampa pasiruošęs. Taigi, iki to, jiems galima siūlyti dvasines žinias, kurių jiems reikia, tačiau jie turi nuspręsti patys sau kiek jų galės panaudoti. Lygiai kaip Šri Krišna kalbėjęs visoje Bhagavat-gitoje Ardžunai, pabaigoje paklausė Ardžunos ką jis norėtų daryti. Jis turėjo apsispręsti. Jis nebuvo priverstas nieko daryti. Taip ir mes galime tik siūlyti savo žinias žmonių gerovei, o jie gali nuspręsti, ką jie nori daryti ar kiek ilgai jie nori tęsti savo egzistavimą materialiame pasaulyje.
„Jie yra tikri neišmanėliai, tie, kol įkalinti nesiliaujančioje šio pasaulio materialių savybių srovėje, kurie Tavęs, visko, kas yra Aukščiausiosios Sielos, nepažįsta kaip galutinio didingo tikslo. Dėl jų neišmanymo materialaus darbo jėgos įpainioja sielas klajoti gimties ir mirties cikle.“ (Bhag.10.85.15)
Taigi, nepaisant to, ką mes papildomai veikiame, turėtume pripažinti, kad įsitraukti į atsidavusią tarnystę Dievui Krišnai šiame gyvenime yra naudinga. Mes galime net netapti tobuli tame, bet vis dėlto, tai pagreitina dvasinį tobulėjimą. Kitaip, nesvarbu, kokius mes turėsime materialius pasiekimus, gyvenimas liks neišbaigtas. „Pagauti į neišmanymo kumštį, save iškėlę ekspertai laiko save mokytais autoritetais. Jie klajoja šiame pasaulyje apkvailinti, lyg aklas vedantis aklą.“ (Katha Upanishad 1.2.5)
Tik šiame dvasiniame išsimokslinime mes galime suprasti tikrąjį savo identitetą ir transedentinę natūrą už kūno ir materialios veiklos. Be to, mes liekame neišmanančiais apie savo tikrąjį potencialą ir galutinį prieglobstį laukiantį mūsų dvasiniame pasaulyje.
Vienintelė veikla, kuria Šri Krišna užsiima dvasinėje karalystėje, yra transedentinis džiaugsmas. Vienintelė veikla, kuria užsiima Krišnos garbintojai ir tarnai, yra pasimėgavimo siūlymas jam. Kuo daugiau pasimėgavimo garbintojai Krišnai siūlo, tuo Jis tampa laimingesnis. Kuo laimingesnis tampa Krišna, tuo Jo garbintojai tampa gyvesni ir ragauja amžinos transedentinės ekstazės. Tokiu būdu, yra visuomet augančios dvasinės ekstazės varžybos tarp Krišnos ir Jo dalių. Tai vienintelė veikla patvirtinta Brahma- samhitoje, 6 eilutė: "Gokulos Dievas yra Transedentinė Aukščiausioji Dievybė, pati amžinų ekstazių Savastis. Jis visų viršiausias ir įtemptai užsiėmęs savo transedentinės karalystės malonumais ir neturi asociacijų su Savo žemiška [materialia] potencija.“Vediniai tekstai aprašo, kad už materialios kūrinijos dvasiniame danguje yra nesuskaičiuojama galybė dvasinių planetų, kurių kiekviena turi vieną iš beribių Dievo formų su daugybe garbintojų įsitraukusių į tarnystę Jam. Visų Vaikunthos (kas reiškia dvasinis dangus, kuriame nėra nerimo) dvasinių planetų centre yra Krishnaloka arba Goloka Vrindavana. Tai asmeninė pirminės Aukščiausios Dieviškosios Asmenybės Šri Krišnos buveinė. Krišna mėgaujasi šioje planetoje Savo transedentiniu spinduliavimu daugialypėmis formomis, ir visa kitų Vaikunthos planetų gausa randama ten. Šios planetos forma yra kaip lotoso žiedas, o visokie žaidimai vyksta ant kiekvieno jo žiedlapio, kaip aprašoma Brahma-samhitos antroje- ketvirtoje pastraipose: „Itin puiki Krišnos vieta, žinoma kaip Goloka, turi tūkstantį žiedlapių ir vainiką, lyg lotosas, sudygusį iš Jo daugybės aspektų, menturių lapus, yra tikroji Krišnos buveinė. Šios amžinosios karalystės Gokulos menturis yra šešiakampė Krišnos buveinė. Jos žiedlapiai yra gopių [draugių], kurios yra Krišnos dalis ir kurios yra labiausiai mylinčiai Jam atsidavusios bei yra artimos savo esme, buveinės. Žiedlapiai gražiai šviečia kaip daugybė sienų. Pailginti šio lotoso lapai yra panašus į sodą dhama, arba labiausiai Krišnos mylimos Šri Radhikos dvasinė buveinė.“ [Daugiau informacijos apie Šrimati Radharani ieškokite straipsnyje Radharani ].
Nors yra neįmanoma patirti dvasinių žaidimų arba įprastomis juslėmis matyti Aukščiausiojo formos, praktikuodami atsidavimo jogą dvasindami savo sąmonę mes galime pasiekti Aukščiausiojo supratimo platformą bet kuriuo metu. Tokiu metu mes pradedame tapti Krišnos sąmone ir galime pradėti dalyvauti į Krišnos žaidimuose, nors vis dar galime būti materialiame kūne. Jei mes tokiu būdu tampame pilnai sudvasinti, nėra abejonės, kad kada paliksime materialų kūna, mes grįšime į dvasinį pasaulį. Iki tol, mes galime tęsti Vedinių tekstų studijas tam, kad prisiminti ir kalbėti apie dvasinio pasaulio grožį ir meilumą, aprašytą taip:
„Aš garbinu tą transedentinį dvarą, žinomą kaip Svetadvipa, kur, kaip mylinčios palydovės, Lakšmės, savo atsidavusia dvasine esybe, praktikuoja meilės tarnystę Aukščiausiąjam Dievui Krišnai, kaip vieninteliui jų meilužiui; kur kiekvienas medis yra transedentinės priežasties medis; kur žemė yra priežasties brangakmenis, vanduo yra nektaras, kiekvienas žodis daina, kiekviena eisena yra šokis, fleita yra mėgstamiausias palydovas, spinduliavimas yra pilnas transedentinės palaimos ir aukščiausios dvasinės esybės yra visos malonios ir skanios, kur nesuskaičiuojamos pieningos karvės visuomet išskiria vandenynus pieno; kur yra amžino transedentinio laiko egzistavimas, kuris visuomet yra- be praeities ar ateities, todėl net po pusės momento trukmės nėra veiksnys išėjimo kokybei. Ši karalystė žinoma kaip Goloka tik nedaugeliui šiame pasaulyje save realizavusių sielų.“ (Brahma-samhita, 5.56)
Studijuojant ir girdint apie dvasinio pasaulio grožį, mes suprasime, kad viskas, ko ieškome šiame gyvenime, turi savo pradžią dvasinėje karalystėje. Ten, kaip aprašyta, asmuo ras laisvę nuo visų skausmų ir kančių, o atmosfera beribiai pilna nuolat-besiplečiančio grožio, džiaugsmo, laimės, žinių ir amžinų, mylinčių santykių. Tai pasaulis pilnas tik kūrybos, bet pastangų palaikyti savo egzistenciją. Ten nėra alkio ir galime puotauti ir niekada nepasisotinti. Taip pat nėra dejonių dėl praeities ar ateities. Sakoma, kad laikas yra gerai matomas savo nebuvimu. Todėl sielos poreikiai visiškai laisvei ir nepančiojančiai meilei bei laimei yra randamas dvasinėje atmosferoje. Ten mūsų tikrieji namai.
Paimta iš http://www.stephen-knapp.com/
Vertė Laura Čelo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą