Tulasi Devi: Šventasis Medelis II dalis

Tulasi Devi: Šventasis Medelis

Pagal Stephen Knapp

Tulasi Devi Auginimas Jūsų Namuose

           

            Daug žmonių augina Tulasi augalą savo namuose, arba norėtų jį auginti. Deja, Tulasi yra labai jautrus augalas ir, kad gerai augtų, reikalauja tam tikrų auginimo sąlygų.  Dar daugiau, laikoma, kad tai, kaip gerai auga Tulasi, yra ženklas, koks atsidavusio Dievui Višnui arba Krišnai asmens atsidavimo elgesys. Sakoma, kad nepaisant to, kaip gerai yra rūpinamasi Tulasi devi, be tinkamo atsidavimo ji gerai neaugs. Kita vertus, aš mačiau daug atsidavusiųjų, kurie turėjo pakankamai atsidavimo, bet nežinojo, kaip tinkamai pasirūpinti Tulasi. Taigi, čia rasite keletą instrukcijų, kurios gali padėti rūpintis Tulasi.

            Toliau skaitykite Šrilos Prabhupada 1976 10 25 laiško dalį, kuri atsakys į keletą svarbių klausimų, susijusių su Tulasi identitetu.

1)    Ar kiekviena Tulasi yra atskira dživa siela arba tyro atsidavusiojo ekspansija?

Šrilos Prabhupada atsakymas: Tulasi yra viena atsidavusioji, kuri pasirodo visur, kur yra atsidavimas Krišnai;

2)    Kur eina jos siela, kai palieka kūną?

Atsakymas: Tulasi kūnas yra dvasinis.

3)    Ar galima dėti ant jos žemės papuošalus, ar tik mėnulio akmenis?

Atsakymas: Taip, papuošalai tinka.

4)    Kada Tulasi auginama laikymui namuose, ar dvi aratrikos vis vien turi būti siūlomos?

Atsakymas: Jei įmanoma.

5)    Kada Tulasi yra šeimininkų auginama namuose, ar jie gali naudoti jos lapus ir mandžares aukojimui namie, ar turėtų jas neštis į šventyklą?

Atsakymas: Tulasi lapai turėtų būti siūlomi Dievybei.

6)    Kada šeimininkai Tulasi siūlo aratriką, ar ji turi turėti ghee lempą?

Atsakymas: Jei įmanoma.

7)    Ar tai yra įžeidimas pasukti Tulasi atžalas atgal į žemę kai jie atsiranda?

Atsakymas: Taip!

8)    Yra klausimų, susijusių su Tulasi aratrikomis. Mes visuomet jai siūlėme smilkalus, ghee lempas ir gėles. Ar darome teisingai?

Atsakymas: Taip.

9)    Instrukcijose sakoma, kad Tulasi negalima genėti. Ar tai taip pat reiškia, kad negalima nupjauti sausų, nebeturinčių lapelių ar tekančių gyvybės syvų šakų?

Atsakymas: Galima nupjauti mirusias šakeles, bet ar tai būtinybė?

10)  Mums buvo pasakota apie „Keturis esminius Tulasi priežiūros principus“, kurie padeda augalėliui nesusirgti: a) palaikyti drėgmę; b) palaikyti švarą; c) duoti jai bent rytmečio saulės spindulių; d) duoti jai dvi aratrikas per dieną. Ar tai bona fide?

Atsakymas: Niekada to nesakiau.

11)  Ar galima Tulasi paversti arbata po to, kai ji buvo pasiūlyta?

Atsakymas: Ne.

12)  Ar gali atsidavusieji drožti iš Tulasi medienos priemones Dievybėms?

Atsakymas: Taip.

13)  Kada Tulasi palieka savo kūną, o kūnas per minkštas karoliukų gamybai, kaip galima jį panaudoti? Ar reikėtų atlikti mažą ugnies ritualą?

Atsakymas: Medieną kiek tik galima naudokite karoliukams; perteklius gali būti užkasamas žemėje. [Taip pat yra priimtina, kai asmuo paima mirusią Tulasi ir padeda ją į vietinę upę.]

14)  Mes turime Jūsų laišką su prašymu nenaudoti Tulasi jokių purškiamųjų priemonių. Ar galime naudoti pasukų, pilno grūdo miltų, ištirpdytų vandenyje, purškalą, kuris apgaubia Tulasi lapus ir neleidžia veistis voratinklinėms erkutėms, tampančiomis Tulasi kūno palikimo priežastimi?

Atsakymas: Aš kalbėjau apie cheminius purškalus.

15)  Ar Tulasi miega? Ar turėtume jos naktį netrukdyti?

Atsakymas: Netrukdyti, taip kaip?

16)  Yra leidžiama naudoti žirkles tam, kad nukirpti jos mandžares; o peilius, kad palengvinti jai išsilaisvinti iš puodo, galima?

Atsakymas: Naudokitės bendru supratimu, o jei tokio neturite, pasikonsultuokite su kitais.

17)  Ar užlipti ant arba peržengti Tulasi šešėlį, ar bet kokio kito tyro atsidavusiojo šešėlį,  yra įžeidimas?

Atsakymas: 1997 01 laiške yra rašoma, kad taip- užlipti ant tyro atsidavusiojo šešėlio yra įžeidimas.

18)  Du metus mes laukėme leidimo naudoti dvi maldas ir vertimus, ir jau egzistuojančių maldų vertimus. [Maldos čia ne perkuriamos]. Ar jos tinkamos?

Atsakymas: Nebandykite pristatyti kažko naujo. Svarbiausias dalykas yra meilė ir atsidavimas.

Tulasi Devi Auginimo Technikos

Svarbūs punktai

Jei jūs ką tik gavote Tulasi augalą paštu:

1. Persodinkite augalą į molinį vazoną su „sodinimas“ dalyje rekomenduojama žeme.
2. Jei sausas, gerai palaistykite
3. Jei šlapias, pasodinkite į drėgną žemę ir leiskite jai išdžiūti iki normalios drėgmės.

SODINIMAS

Tik atvežta Tulasi turėtų būti tuč tuojau persodinta, o taip pat laikas nuo laiko, kai šaknys nebetelpa į vazoną. Tulasi neturi būti sodinama į didelį vazoną, jei pati yra maža, nes tai sąlygoja puvimą ir jame turėtų būti padarytas lėtas šaknų drenažas įberiant ant vazono dugno sudaužyto vazono šukių. Per mažas vazonas taip pat riboja augalą, todėl geriausia jį persodinti į šiek tiek didesnį vazoną.

Sodinant jaunus daigus, žeme užpildyta turi būti tik dalis vazono. Augalas turėtų būti laikomas vietoje, kur šaknys galėtų plėstis natūraliai. Likusi žemė turi būti užberiama ir tvirtai apspaudžiama pirštais. Mažuose vazonuose viršuje turėtų likti ½ colio vietos tarp žemės ir vazono viršaus. Kamieno neužkaskite. Galite naudoti gerą sodinimo žemę, arba patys pasidaryti mišinį, kur viena dalis smėlio su trim dalim žemės. Gerai palaistykite ir kelias dienas nestatykite tiesioginėje saulėje. Niekada nesodinkite į grynus kiminus.

ŠVIESA

Šviesa yra labai reikalinga jos augimui. Geriausiai yra tiesioginė saulės šviesa, o pietinis langas yra tiesiog nuostabu. Vasarą galite ją padėti į apsaugotą vietą lauke. Fluorisentinė šviesa taip pat yra gerai; padėkite sodinuką 6 coliais, o didesnius augalus 6-14 coliais žemiau šviesos.

Kada augalai yra palikti kažkurioje vietoje ilgesniam laiko tarpui, lapai ir kamienas pasisuka į šviesą ir augimas bus nesimetriškas. Todėl kartą į savaitę reikia šiek tiek pasukti vazoną.

TEMPERATŪRA

Augalai gerai vešės 17- 21 C^o temperаtūroje dienos metu, ir jei ji nekris žemiau 13 C^o nakties metu. Žinoma, ji pritampa prie labai karšto klimato ir gerai augs aukštesnėje temperatūroje vasaros metu. Žiemos metu apsaugokite ją nuo šerkšno ant lango apsauginiu laikraščio sluoksniu tarp vazono ir palangės.

TULASI PRIEŠŲ KONTROLĖ

Nuo amarų- naudokite juodąjį lapą 40 (nikotino sulfatą)

Purškalo sudėtis:

Juodasis lapas 40- vienas arbatinis šaukštelis

Muilas- 1 kubinis colis

Vanduo- 1 galonas

Purkškite mėnesį kas keturias-penkias dienas.

Nuo baltųjų muselių- šiltnamio vabalų. Tai skraidantys vabalai, kurie deda baltus kiaušinėlius ir siurbia iš augalo sultis. Elkitės taip pat kaip su amarais.

Miltinės erkutės. Jos atsiranda kaip balkšvi vatos taškeliai, tačiau gerai pažiūrėjus tai daugiakojai vabalai. Jie randami naujų atžalų apatinėje lapo dalyje. Kontroliuokite tai valydami vatos gabalėliu pamirkytu spirite.

Labai paplitęs yra vytimas. Širdį draskanti liga, kuri prasideda naujose atžalose, kurios su laiku išdžiūva ir tampa rudomis, iki tokiu būdu nuvysta visas augalas. Reikia tuoj pat kontroliuoti laistymą. Kartais tai įtakoja bloga žemė, todėl reikėtų tai patikrinti, ir, jei reikia, persodinti. Ši liga sukeliama žemės.

Voratinklinės erkutės. Tai maži voriukai, kurie mezga savo tinklus ant augalo ir siurbia jo ūglius. Plaukite švirkštu ir dažnai purkškite lengvu muilo tirpalu.

Tai yra tik keletas demonų iš daugelio, kurie kamuoja Šrimatę Tulasi Devi, bet jūs jai galite padėti ją kasdien tikrindami, ypač apatines lapų puses. Nupjaukite mirusias šakeles ir visuomet įsitikinkite, kad ji  nei per sausa, nei per drėgna. Dideli kolorado vabalai taip pat yra dažna problema, taip pat kaip ir vikšrai, nes visiems patinka jos švelnūs lapeliai. Taigi, sunaikinkite šiuos kenkėjus (giedodami Hare Krišna), kai jie sugalvoja Tulasi Devi paversti savo namais.

SODINIMAS

1.        Sodo prekėse nusipirkite Jiffy Grower Pradedančiojo Rinkinį (arba panašios firmos). Šis rinkinys susideda iš mažų kiminų puodelių sėkloms, padarytų kaip kiaušinio kartonas, su daiginimui paruošta ir nusijota žeme. Taigi, viską, ką jums reikia padaryti, tai pripildyti šiuos puodelius žemės mišiniu, palaistyti (pagal pakuotės rekomendacijas) ir įspausti Tulasi sėklas į apie 1/16” gylį, po apie šešias sėklas į kiekvieną puodelį. Laikykite saulėtame kambaryje, venkite temperatūros svyravimų, skersvėjų ir nuo dujų išsiskyrimo (kaip alternatyvą, sumaišykite dvi dalis švaraus upės smėlio (ne sūraus), užberti jo ant sėklų paviršiaus arba į kiminų puodelį, o laistyti pripylus vandens iš apačios, nepurkšti- tai brangiau, reikia daugiau laiko ir ne taip sėkminga).

2.  Pirmieji Tulasi daigai atsiranda po 6-7 dienų, ir toliau atsiras kelias savaites. Laikykite plastikinį sėklų daiginimo maišelį taip, kad nespaustų daigų- jei reikia, paremkite lazdele. Tai leis likusiems, nesudygusiems, puodeliams išlaikyti drėgmę.

3.  Nusipirkite dvylika 4”-6” gylio kiminų puodelių ir tokio pačio žemės mišinio. (Jei maišote žemę patys, naudokite dvi dalis persijotos derlingos žemės, vieną dalį švaraus upės smėlio (ne sūraus) ir vieną dalį kiminų arba lapų humuso. Aplamai, ji turėtų būti lengvai derlinga, lengva ir su geru drenažu. Nėra prieštaravimų maišyti patiems- tai pigiau; tačiau šie kiminų puodeliai yra tikrai gerai, nes duoda gerą ventiliaciją ir palengvina persodinimo darbus).

4.  Vėlią popietę, apsaugotoje nuo vėjo vietoje (geriausiai netoli persodinimo reikmenų, kad nebūtų temperatūros pasikeitimų), paimkite dvi pilnas saujas akmenukų, buteliuką pripildytą drungno vandens (jau aprašyto), kiminų ir aukščiau aprašyto žemės mišinio. Idėja yra paprasčiausiai sudėti sudygusius puodelius į gilesnius puodelius, kad šaknys turėtų vietos šakotis. Nuėmę dugną persodinkite visą puodelį. Pradėkite 4” kiminų puodelio dugną padengdami akmenukais drenažui. Sudrėkinkite žemės mišinį ir pripildykite puodelį palikdami duobelę sudygusiam puodeliui. Atsargiai su peiliu pašalinkite sudygusio puodelio dugną. Įdėkite daigų puodelį į drėgną duobelę ir tvirtai apspauskite šonus. Tai panaikina oro tarpus. Gerai palaistykite apspaustą griovelį neliedami tiesiogiai ant sudygusio puodelio. Tiesioginis liejimas gali pakenkti sėkloms, kurios vis dar dygsta. Naudokite srovinį buteliuką ir drungną vandenį (ne šaltą ir ne karštą). Niekada silpnų daigų neliekite tiesiogine srove. Jei kartais taip padarytumėt, pakelkite Ją ir švelniai apspauskite žeme. Baigę puodelius palikite toje pačioje, kur ir persodinote.  Sudėkite puodelius vienas nuo kito 2-3” atstumu ant grotelių, kad būtų gera oro cirkuliacija ir drenažas ir iš apačios, ir iš šonų. Turi būti šviesu, bet ne tiesioginė saulės šviesa.

5.  Po kelių dienų, pastatykite į šiek tiek filtruojamą saulės šviesą, lauke po medžiu arba po pintu tinkleliu (jei oras gražus ir naktys ne labai šaltos). Sustatykite puodelius kaip ir anksčiau ant grotelių, o dar geriau ant senos lovos spiralės- ant kiekvienos spiralės po vieną puodelį, tai taip pat duoda apsaugą nuo vabzdžių. Apsaugokite juos nuo saulės ir vėjo. Apsauga nuo vėjo gali būti iš lengvo pusvilnio audinio, maišinio muslino, faneros, 4 sienų iš dėžės. Tuomet galima ant dėžės šono pritvirtinti stiklo pluošto širmą arba aliumininę lango apsaugą, kad apsaugoti nuo žvirblių, Azijos varnėnų ir vabzdžių. (Musės yra pačios blogiausios, nes deda kiaušinius ant lapų, taigi, apsaugokite su širma).

6.  Kiekvieną rytą gausiai liekite Tulasi drungnu vandeniu. Turėkite didelius puodus drungno vandens, kad bet kada galėtumėte pripildyti buteliuką ar laistytuvą. Žemė turėtų būti gerokai drėgna. Jei daigai pradeda tapti purpuriniais arba pilkšvais, tai reiškia, kad jie gauna per daug saulės ir nepakankamai vandens. Jei taip atsitinka, laikykite kelias dienas šešėlyje, kad atsigautų, kitaip jie gali nuvysti ir dingti.

7.  Nuolat rūpinkitės daigais kaip aprašyta aukščiau, lenkitės jiems ir vaikščiokite ratais du kartus dienoje, ir po dviejų- trijų savaičių jie išaugins papildomus du ar tris lapų grupes. Tuomet, jei viename puodelyje auginate daugiau nei vieną daigą (kas greičiausiai ir bus), galite planuoti juos atskirti pasodinant skirtinguose kiminų puodeliuose (4-6” ilgio). Atskyrimas persodinant yra sudėtingas, tačiau reikalingas. Taigi, pasiruoškite reikalingą skaičių kiminų puodelių (kaip paaiškinta 3 ir 4 dalyje), ir vėlią popietę apsiginkluokite kiminų puodeliais, peiliu, kastuvėliu, žemės mišiniu, buteliuku ir daug drungno vandens. Svarbu: daigeliai turi būti patalpinti į atskirą puodelį kai tik jie turi du lapų rinkinius. Prieš darbą būtinai daigelius gausiai palaistykite. Tai žemę prilipina prie šaknų ir jas apsaugo. Persodinant stenkitės nesulaužyti ir nenutraukti daigų šaknų. Persodinkite kaip įmanoma greičiau, nes net mažiausias susidūrimas su oru kenkia. Apsaugai laikykite kiek įmanoma daugiau žemių apie šaknis. Palaistę, pradėkite kasti colį ar giliau dalindami žemę į tiek dalių, kiek puodelyje daigų. Dalinkite į dalis atsargiai, atsargiai ištraukite jas stengdamiesi nepažeisti šaknų. Tuoj pat persodinkite daigus į naujai paruoštus puodelius, gerai apspauskite ir apiberkite drėgna žeme. Gausiai kelis kartus palaistykite. Du atsidavusieji šį darbą gali atlikti daug greičiau. Gerai apspauskite daigelius pašalindami oro kišenes, ir vėl gausiai kelis kartus palaistykite. Visiškas šešėlis ir pagausintas laistymas turėtų tęstis tris dienas ir ilgiau, jei reikia. Jei tai atliksite greitai ir atsargiai, bus nedidelis vytimas, o galbūt jo ir išvis nebus.

8.  Po trijų dienų šešėlyje (paprasčiausiai apgobkite paklode, kad susikurtų šešėlis) ir dvigubo laistymo, galiausiai pastatykite daigelius į filtruojamą saulės šviesą ir tęskite rūpinimąsi kaip aprašyta 5 ir 6 dalyje. Šią programą tęskite 2-3 savaites, kol daigeliai užaugina tris, keturis lapelių rinkinius. Kai atsiranda daugiau lapų, stebėkite, ar puodelio apačioje neatsiranda plonyčių šaknų. Dar vienas kiminų puodelių pranašumas tas, kad nepaisant didelio persodinimo skaičiaus, šaknys niekada netampa suvaržytos, taigi nepadaro Jos žemaūge. Kai puodelis tampa šaknims per mažas, jos pradeda eiti per jį. Kada pamatysite išlendančias puodelio dugne šaknis, laikas Ją persodinti.

9.  Persodinimas į vazonus: patariama kelis augalus žiemai pasodinti į vazonus, ypač jei jūsų centras ar namai yra šaltame klimate. Dideli, 10-12“ gylio cementiniai (arba raudonmedžio) yra tvirti  ir poringi; moliniai vazonai yra poringi, tačiau greitai dūžta, plastikiniai yra neporingi ir nelabai tinka. Namuose, šaltojo sezono metu, naudojant augalų lempą, galėsite auginti Tulasi medelius visus metus, todėl naudokite pralaidžius ir didelius vazonus. Cementiniai ir raudonmedžio vazonai apačioje dažniausiai drenažui ir oro cirkuliacijai turi trinkeles, kas yra labai svarbu.

Žemės mišinys: duokite Šrimatei Tulasi Devi labai gražų vazoną ir žemės mišinį, ir ji gražiai augs ir vešės. Galite pirkti jau sumaišytą žemės mišinį, arba galite sumaišyti patys, kas taip pat gerai, tinkamai padaryta ir pigiau. Geras sodinimo mišinys yra dvi dalys daržo juodžemio (daugmaž; priklauso nuo to, ar žemės tekstūra yra lengva ar sunki); viena dalis komposto; viena dalis smėlio (rupaus, švaraus ir nesūraus); viena dalis kiminų/ lapų humuso; viena dalis gerai papuvusio, dehidratuoto karvės mėšlo (karvės mėšlas turi būti dehidratuotas, nes šviežias nudegins šaknis, nupirkite jo sodininkystės parduotuvėje).

Drenažas: įsitikinkite, kad vazone vanduo nubėga lengvai. Sudėkite banguotus sudaužytus gabalėlius (sudaužyto molinio dirbinio) ant drenažo skylės, tuomet užberkite dugną 1-2” rupaus žvyro taip, kad nei byrėtų per skylę, nei ją užkimštų.

Procedūra: Lėtą popietę pasiruoškite vazoną (taip kaip jau paaiškinome) ir pripildykite jį drėgnu žemės mišiniu, palikdami viduryje įspaustą duburėlį. Palaistykite persodinamą Tulasi. Tuomet peiliu atsargiai pašalinkite Tulasi kiminų puodelio dugną ir persodinkite ir Tulasi, ir puodelį (kartu) į duburėlį, gerai apspauskite, kad neliktų oro kišenių. Virš žemės palikite apie colį laisvos vietos, kad būtų lengviau laistyti. Gerai palaistykite panardindami vazoną į vonią ar baseiną.

Tulasi priežiūra vazone: Pirmiausia reikia gerai laistyti, kai to reikia ir leisti augalui sugerti drėgmę ar laistyti trupučiu vandens kiekvieną rytą (kartą į tris dienas būtų geriausia). Būkite atsargūs, kad Jos neperlaistytumėt. Jai patinka saulė, todėl skirkite Jai saulėtą palangę arba naudokite dviejų lempučių auginimo lempą.

Papildomos pastabos:

1 dalis: Sodinant naujas Tulasi Devi sėklas, turi būti padalinta sėklų ankštis ir išimtos sėklos. Kiekviena ankštis turi po keturias sėklas. Kai kurios gali būti jau iškritusios iš ankšties. Atsargiai su nagais praplėškite ankštis, leiskite sėkloms iškristi ant minkšto audeklo. Nesutraiškykite ankščių. Saugokite sėklas nuo sumušimų arba pakliuvimo į drėgną atmosferą. Nesodinkite sėklų daugiau nei galėsite jų tinkamai išauginti. Jei  Jiffy Growers sėklų pradedančiojo rinkinio jūsų apylinkėje nėra, galima naudoti išsijotą daiginimo žemės mišinį, pasodinkite mažuose kiminų puodeliuose ir uždenkite perforuotu plastikiniu maišeliu, pritvirtindami jį su gumele. Laistykite iš apačios.

10 dalis: Kai augalai yra šiek tiek didesni, apsaugai nuo vėjo ir stabilumui 1” gylyje įbeskite į žemę šalia kamieno ploną lazdelę ir laisvai pririškite kamieną prie lazdelės su juostele arba švelniu medvilnės skudurėliu (bent jau 1” pločio kamieną). Pririškite jį laisvai ir toje vietoje, kur tai netrukdys augti naujiems lapams. Tai duoda liaunam ir švelniam kamienui gerą sutvirtinimą net vėjyje, ir pagerina augimą. Per kelis mėnesius kamienas pasidarys ne toks minkštas ir purpurinis, o pasidarys kietas ir medinis, kaip mažo medžio. Tačiau jei vieta yra vėjuota, geriausiai sutvirtinančią lazdelę palikti visam.

Renkant lapus, rinkite tuos, kurie nuvyto iki natūralaus nukritimo. Neplėškite viršūninių lapų ir palaukite, kol augalas taps pakankamai didelis, kad būtų galima nuplėšti lapelių daugiau.

Šrila Prabhupada sako, kad yra dvi Tulasi rūšys: Rama Tulasi, kuri yra žalesnė, ir Krišna Tulasi, kuri yra purpurinė. Šrila Prabhupada sako, kad  po panašiai metų taip pat bus ir maži vaisiai, savo forma panašūs į šventyklas. Yra žiedynkotis , kurias Jis vadina Mandžarėmis. Jo Dieviškoji Malonė taip pat užsiminė, kad Indijoje, šventyklų kiemuose, visuomet auga Tulasi. Šventyklos kiemuose jos taip pat auga 3 pėdų aukščio kolonose, kaip dideliuose vazonuose, o Šrimate Tulasi devi nuolat garbina pasišventusieji. Ypač kaimuose, moterys labai gražiai rūpinasi Tulasi medeliais. Jos juos laisto ir jiems lenkiasi, rytais ir vakarais vaikščiodamos ratais kaip aarati siūlo lempas ir smilkalus. Jis sako, jei įmanoma atlikti aarati, tai labai nuostabu. Ji yra didžioji atsidavusioji ir dėl to ją gerbia. Ji yra labai labai svarbus įrankis garbinime. Jo Dieviškoji Malonė sakė, kad augalai augs apie penkis metus.

„Tulasi lapai yra labai labai brangūs Dievui Višnu ir Krišnai. Visi Višnu tattva Dievybės dosniai prašo Tulasi lapelių. Dievas Višnu mėgsta Tulasi lapų girliandas. Tulasi lapai sumaišyti su sandalmedžio koše ir padėti ant Dievo Lotoso pėdų yra didžiausias pagarbinimas. Bet turime būti atsargūs, kad Tulasi lapeliai nebūtų padėti ant nieko kito, tik Dievo Višnu ir skirtingų Jo formų pėdų. Tulasi lapeliai negali būti dedami net ant Radharani lotoso pėdų ar ant Dvasinio Mokytojo pėdų. Tai yra visiškai rezervuota tik Dievo Krišnos pėdoms. Tačiau galime padėti lapelius į Radharani rankas, kad ji padėtų juos ant Krišnos Lotoso Pėdų, kaip matėte Govindos albume.“ Šrila Prabhupada

Maldos

Nusilenkiant (pancanga pranam)

Vrindaai Tulasi devyai priyasai kesavasya cha

Vishnu bhaktiprade devi satyavatyai namo namaha

“Aš pakartotinai lenkiuosi Vrindai, Šrimati Tulasi devi, kuri yra labai brangi Dievui Kešavai (Krišnai). O, Deive, tu atiduodi atsidavusią tarnystę Dievui Krišnai ir žinai aukščiausią tiesą.“

Renkant lapus

tulasya mrita janmasi sada tvam keshavapriya

keshavarthi chinomi tvam barada bhava sobine

“O Tulasi, tu gimei iš nektaro. Tu visuomet brangi Dievui Kešavai. Dabar, Dievo Kešavos pagarbinimui, aš renku lapus ir mandžares. Prašau, duok man palaiminimą. ”

Siūlant aratiką

narao namo Tulasi krishna preyasinamo namah

radha krsna seva pava ei abhilasi

ye tomara sarana lasa tara vancha purna haya

kripa kari kara tare vrindavanavasi

mora ei abhilasa vilasa kunje dio vasa

nasane heriva sada yugalaruparasi

ei nivedena dhara sakhira anugata kara

seva adhikara kiye kara nija dasi

dina krishna dase kaya ei yenamora haya

sri radha govinda-preme sada yena bhasi

“O Tulasi, Krišnos mylimoji, aš vėl ir vėl tau lenkiuosi.  Mano troškimas yra gauti Šri Šri Radha- Krišna tarnystę.

Kas prie tavęs prisiglaus, to norai bus išpildyti.  Duodama Jam savo gailestingumą, tu Jį padarai Vrindavanos gyventoju.

Mano troškimas yra, kad tu man taip pat  leistum gyventi Šri Vrindavana- dhamos malonumo giraitėse. Taip mano žvilgsnis visuomet stebės gražiuosius Radhos ir Krišnos žaidimus.

Aš maldauju mane padaryti Vradžos mergaičių piemenaičių pasekėju. Prašau, duok man atsidavusios tarnystės garbę ir padaryk mane savo tarnaite.

Šis puolęs ir žemas Krišnos tarnas maldauja: „Ar aš galėčiau nuolat plaukioti Šri Šri Radhos ir Govindos meilėje.“

Vaikštant apie Tulasi ratu

yani kani cha papani brahmahatya dikani ca

tani tani prana syanti pradakshinah pada pade

“Vaikščiojimu apie Šrimati Tulasi Devi  visos nuodėmės, kurias aš galėjau padaryti, kiekvienu žingsniu sunaikinamos, net tokios nuodėmės, kaip brahmano nužudymas.” 

Kaip atlikti Tulasi Devi Garbinimą (Puja)

Tulasi-puja sąlyginai yra paprasta, susidedanti tik iš trijų dalykų: smilkalų, ghee lempos ir žiedų. Anksčiau ar vėliau jūs turbūt gausite galimybę pasiūlyti Tulasi pudžą, taigi, štai žingsniai, apie kuriuos turite žinoti:

Ačamana (tyrinimasis)

o    Paimkite šauktą iš vandens (ačamana) puodelio ir ištyrinkite rankas ant jų šlakstydami vandenį.

o   Pilną šaukštą į dešinį delną, sugiedokite om keshavaya namah, ir gurkštelkite.

o   Pilną šaukštą į dešinį delną, sugiedokite om narayanaya namah, ir gurkštelkite.

o   Pilną šaukštą į dešinį delną, sugiedokite om madhavaya namah, ir gurkštelkite.

Smilkalų siūlymas

o   Ištyrinkite (pašlakstykite pilnu vandens šaukštu) varpelį ir smilkalų laikiklį.

o   Uždekite smilkalą.

o   Kaire ranka pakelkite varpelį; pudžos metu skambinkite varpeliu.

o   Dešine ranka pakelkite smilkalų laikiklį ir pasiūlykite Tulasi smilkalų septynis kartus apie jos visą formą nupiešdami ratus.

o   Pasiūlykite smilkalų Šrila Prabhupadai, o paskui visiems atsidavusiesiems.

Ghee lempos siūlymas

o   Ištyrinkite ghee lempą

o   Uždekite ją.

o   Pasiūlykite Tulasi: keturis kartus pagrindą, du viduryje, tris viršuje, viso septynis.

o   Pasiūlykite Šrila Prabhupadai, o paskui visiems atsidavusiesiems.

Žiedų siūlymas

o    Ištyrinkite žiedus.

o    Pasiūlykite juos Tulasi septyniais ratais apie jos visą formą.

o    Padėkite juos ant pagrindo (pasirinktinai).

o    Pasiūlykite Šrila Prabhupadai, o paskui visiems atsidavusiesiems.

Dabar, kai Pudžą baigėte, galite pasitarnauti atsidavusiesiems padėdami jiems išgryninti jų rankas prieš laistant Tulasi.

Sodinimas, laistymas, saugojimas, palaikymas, vaikščiojimas ratais, žiūrėjimas, lenkimasis, meldimasis, šlovinimas, visi yra būdai tarnauti ir garbinti Tulasi ir jie yra ypatingai palankūs.

Paimta iš http://www.stephen-knapp.com/

Vertė Laura Čelo

Kahlih Gibran "Pranašo sodas" Bjaurumas

          Ir Sarkis, kuris dažnai abejojo, pasakė: "O bjaurumas, Mokytojau? Tu niekad apie jį nekalbi".

         Ir Almustafa atsakė jam, ir jo žodžiai češkėjo lyg botago kirčiai: "Bičiuli, koks žmogus pavadins tave nesvetingu, jei pats praeis pro tavo namus nepasibeldęs į duris?

        Ir kas laikys kurčiu ir neatidžiu, jei pats kalbins tave svetima kalba, kurios tu nesupranti nė žodžio?

Ką tu vadinsi bjaurumu? Ar tai, ko tu niekad nesistengei pasiekti, tai, ko iš esmės tu niekada nebandei suprasti?

         Jei išvis esama bjaurumo, tai bjaurumas, tiesą pasakius, tėra mūsų akių valkčiai ir mūsų ausis užlipinęs vaškas.

         Bičiuli, nieko nevadink bjauriu, išskyrus atsiminimų sukeltą sielos baimę."

Kahlih Gibran "Pranašo sodas" Nakties ieškojimai

           Tada jis nuėjo su moterimi, jis ir devynetas vyrų, net iki turgaus aikštės ir kalbėjo žmonėms, savo draugams ir kaimynams, ir jų širdys bei akys džiaugėsi.

           Ir jis sakė: "Jūs augate miegodami ir gyvenate vertingesnį gyvenimą sapnuodami. Nes visos jūsų dienos praeina dėkojant už tai, ką gavote nakties tykumoje.

           Dažnai jūs pamanote ir pasakote ką nors apie naktį kaip apie poilsio metą, o iš tikrųjų naktis yra metas ieškoti ir rasti.

          Diena teikia jums žinojimo galią ri moko jus, kad pirštai būtų imlūs imti; bet į Gyvenimo lobyną jus veda naktis.

          Saulė išmoko visus, kas auga, stiebtis į šviesą. Bet iki žvaigždžių visus iškelia naktis.

          Iš tiesų juk nakties ramybė audžia vestuvių vualį virš miško medžių ir gėlių sode, o paskui pateikia gausias vaišes ir paruošia jaunavedžių kambarį; ir toje šventoje tyloje pradedamas Liko įsčiose rytojus.

          Taip esti jums, ir taip iškodami jūs randate valgio ir išsipildymą. Ir nors aštant pabudimas ištrina atmintį, sapnų stalas visados padengtas ir visados laukia jaunavedžių kambarys".

          Ir Almustada nutilo, o jie irgi tylėjo, laukdami jo žodžio. Paskui jis vėl prabilo: "Jūs esate dvasios, nors turite kūnus;  ir kaip alyva, deganti tamsoje, jūs esate ugnis, nors laikoma žibinte.

          Jei jūs būtumėte vien tik kūnai, tada aš tuščiai stovėčiau prieš jus ir šnekėčiau tarsi mirusysis mirusiems. Tačiau taip nėra. Nemirtingoje jūsų esybė dieną naktį yra laisva ir negali būti nei uždaryta, nei surakinta, nes tokia Aukščiausiojo valia. Jūs esate Jo kvėpavimas kaip ir vėjas, kurio nepagausi ir neuždarysi narve. Aš irgi esu Jo kvėpavimo dvelksmas."

Kahlih Gibran "Pranašo sodas" Apgailėkite tautą

            Almustafa parėjo į savo motinos ir savo tėvo Sodą, įžengė į jį ir uždarė vartus, kad nė vienas žmogus negalėtų įeiti.

             Ir keturiasdešimt dienų bei keturiasdešimt naktų jis gyveno vienas tuose namuose ir tame Sode, ir niekas neatėjo, net iki vartų, nes jie buvo uždaryti, ir visi žinojo, jos jis nori pabūti vienas.

            O po keturiasdešimties dienų bei naktų Almustafa atvėrė vartus, kad pas jį galėtų įeiti, kas nori.

            Atėjo devyni žmonės pabūti su juo Sode; trys jūreiviai iš jo laivo, trys Šventyklos patarnautojai; ir trys jo vaikystės žaidimų draugai. Ir visi jie buvo jo mokiniai.

            Tą rytą jo mokiniai sėdėjo aplink jį, o jo akyse buvo toliai bei prisiminimai. Ir mokinys, vardu Hafizas, paprašė: "Mokytojau, papasakok mums apie Orfaleso miestą ir apie tą kraštą, kur išbuvai tuos dvylika metų".

            O Almustafa tylėjo ir žvelgė tolyn į kalnus ir horizontą, ir jo tyla reiškė kovą.

            Ir jis pasakė: "Mano draugai ir mano bendrakeleiviai, apgailėkite tautą, kur pilna tikėjimų, bet nėra religijos.

            Apgailėkite tautą, nešiojančią drabužius, kurių pati neaudžia, valgančią duoną, kurios pati neaugina, ir geriančią vyną, kuris teka ne iš jos vynaspaudės.

            Apgailėkite tautą, kuri nutrūktgalvį paskelbia didvyriu, o išsipusčiusį užkariautoją laiko geradariu.

            Apgailėkite tautą, kurios žmonės paniekina aistrą savame sapne, tačiau pasiduoda jai pabudę.

             Užjauskite tautą, kuri pakelia balsą tik tada, kai ištinka paskutinioji, neturi kuo didžiuotis, vien griuvėsiais, ir niekad nesukils, nebent kai jos galva atsidurs tarp budelio kirvio ir trinkos.

            Užjauskite tautą, kurios politinis veikėjas yra lapė, filosofas- žonglierius, o menas- skylių lopymas ir beždžioniavimas.

           Užjauskite tautą, kuri  nauj savo valdovą sveikina trimitais, o atsisveikina patyčiomis, kad vėl kitą sveikintų trimitais.

           Apgailėkite tautą, kurios išminčiai yra nukvaišę nuo senumo, o stipruoliai dar tik lopšyje.

           Apgailėkite tautą, susiskaldžiusią į dalis, kai kiekviena dalis save laiko tauta."

Tulasi Devi: Šventasis Medelis I dalis

Tulasi Devi: Šventasis Medelis

Pagal Stephen Knapp

            Tulasi medelis yra svarbiausias ir labai dažnai matomas daugelyje pašvęstų Višnui ar Krišnai Induistų šventyklų augalas. Jų gali būti pora ir daugiau,  dažniausiai šventyklų kieme, kur piligrimai apie juos vaikšto, laisto ir net jiems meldžiasi. Kai kurios šventyklos turi net Tulasi sodus, kuriuose galima matyti labai daug Tulasi augalėlių. Kai kurios turi specialius šiltnamius, kuriuose tik rūpinasi Tulasi augalėliais. Tokiose šventyklose gali pagaminti plačias Tulasi lapelių girliandas ir mandžares (šakelių galiukus) dievybei Krišnai nešioti. Sakoma, kad Tulasi gerai neaugs ten, kur nėra atsidavimo Viešpačiui. Iš tiesų, tai, kaip gerai auga Tulasi medelis, sakoma, yra kaip barometras, kuris rodo, kiek aukštas yra šios pasišventusių bendruomenės atsidavimo pasaulėjautos  lygis.

            Vaišnavų atsidavusieji taip pat naudoja medieną gaminant karoliukus ir nešioja du arba tris jų vėrinius, kaip jų atsidavimo Viešpačiui ženklą. Taip pat iš Tulasi medelio medienos jie gamina savo džapa malą. Tulasi laikoma tyra atsidavusiąją Viešpačiui, kuri priėmė medžio formą. Dėl to jai atiduodama didžiausia pagarba. Tai taip pat yra daugelio atsidavusiųjų Induistų Tulasi auginimo savo namuose priežastis. Tokiu būdu Tulasi medelis vaidina svarbią rolę daugelio atsidavusiųjų dvasiniame gyvenime. Taigi, kokia yra šio medelio reikšmė, istorija ir legendos apie jį?

            Pradedant, bazilikas (Ocimum sanctum) yra paprastai vadinamas Tulasi medeliu (tariamas tulsi). Puranos Vandenyno Plakimo (samudramathana) istorijos nuomone, Tulasi yra įtrauktas į iš jo kilusių dalykų sąrašą ir yra šventas Krišnai (pagal Wilson’o Vishnu Purana 67 psl., nr.8). Jis taip pat šventas jo Dievo Višnaus žmonai Lakšmi, o todėl pats yra garbinimo objektas.

            Tulasi augalas turi gydomųjų savybių ir, sakoma, yra priešnuodis gyvačių nuodams. Jis naikina uodis ir kitus vabzdžius, o taip pat grynina orą. Taip pat yra sakoma, kad jis yra apsauga nuo Jamos, mirusiųjų valdovo, pasiuntinių, kurie neįeis į namus, kuriuose yra Tulasi atžala. Tai yra taip pat priežastis, kodėl daugelis atsidavusiųjų nešioja Tulasi karolius. Kai pasirodo mirtis, laidotuvių laužą reikėtų ruošti iš Tulasi, palaša arba sandalmedžio.

            Yra dar tolesnis Tulasi kildinimas Puranose, įgyjantis dvasinę reikšmę. Iš tiesų, tai Mahalakšmi, Višnu žmona, kuri priėmė Tulasi formą. Joje yra pasakojimas apie Devi Bhagavata. Puranų Enciklopedija pateikia sutrumpintas šių pasakojimų versijas:

1)          Sarasvati prakeikimas. Sarasvati, Ganga ir Lakšmi pradžioje buvo visos MahaVišnu žmonos. Viešpats jas visas mylėjo vienodai. Vieną dieną, kai visi keturi sėdėjo kartu, Ganga siuntė Višnui geidulingus žvilgsnius, ką tuoj pat pastebėjo Sarasvati ir Lakšmi. Sarasvati supyko, pakilusi griebė Gangos plaukus ir sviedė ją į žemę. Tuomet Lakšmi sugriebė Sarasvati, kad nutraukti tolesnį puolimą, bet Sarasvati, negalėdama ištrūkti, išleido visą savo pyktį ant Lakšmi prakeikdama gimti žemėje augalu. Tuo pačiu prakeikė Gangą gimti žemėje upe. Kai visas triukšmas baigėsi, Višnu pakvietė Lakšmi šalia ir pasakė: „O Devi, nesikrimsk. Viskas įvyko taip, kaip nulemta. Eik ir gimk kaip Dharma-dhvadža duktė ir auk tenai. Iš ten dieviškosios malonės valia tu transformuosiesi į pakankamai šventą augalą, tyrinantį visus tris pasaulius. Šis augalas vadinsis Tulasi. Kada gyvensi kaip Tulasi, gims demonas vardu Sankhačuda su daline mano vyriška stiprybe ir tave ves. Tuomet tu grįši pas mane. Šventoji upė Padmavati taip pat bus kita tavo dvasios forma.“

2)          Dharmadhavadža istorija. Kas buvo tas Dharma-dhavadža, kuriam Mahalakšmi gimė kaip duktė? Senais laikas buvo Manu vardu Dakšasavarni, kuris buvo ypatingai dvasingas ir Višnu dalis. Nusileidę iš Dakšasavarni buvo Brahmasavarni-Dharmasavarni-Rudrasavarni-Devasavarni-Indrasavarni Vrsadhvadža. Paskutinysis buvo didysis Šivos garbintojas, ir, dėl didelio šiam atsidavusiajam švelnumo, Šiva gyveno visu devajugos periodu Vrsadhavadžos ašrame. Karalius Vrsadhavadža išleido įsakymą draudžiantį savo šalyje bet kokios kitos dievybės nei Šiva garbinimą. Net Vedų nustatytas Mahalakšmi garbinimas Bhadros mėnesį (Rugsėjį) išnyko. Visos Jagjos ir Višnu garbinimas išnyko. Surja (Dievas Saulė) supyko dėl šio kitų dievų išskyrus Šivą sumenkinimo ir prakeikė Karalių Vrsadhavadžą tapti nebe klestinčiu. Šivai tai nepatiko ir jis, pasiėmęs trišakį, nuėjo nubausti Surją. Surja išsigando ir nuėjo pas savo tėvą Kasjapą. Kasjapa ir Surja nuėjo pas Brahmą ir supažindino jį su detalėmis. Brahma taip pat buvo bejėgis šioje situacijoje, taigi visi trys nuėjo pas MahaVišnu. Jie parklupo prieš Višnu ir viską papasakojo. Tuo metu atėjo ir Šiva. Kreipdamasis į juos visus Višnu tarė: „O Devos, per šį pusvalandį žemėje praėjo dvidešimt viena juga. Tas, apie kurį atėjote kalbėti, seniai miręs. Net jo sūnus Rathadhavadža mirė. Paskutinis turėjo du sūnus vardu Dharmadhavadža ir Kusadhavadža. Jie yra nykūs ir nespindulingi dėl Surjos prakeikimo, ir dabar garbina Lakšmi.“ Taip pasakęs Višnu išnyko.

3)          Tulasi gimimas. Dharmadhvadža ir Kusadhvadža atgailavo, kad suminkštinti Mahalakšmi širdį. Kusadhavadža turėjo žmoną vardu Malavati. Ji pagimdė dukterį vardu Vedavati. Sita, Šri Ramos žmona, buvo Vedavati atgimimas.

Karalius Dharmadhvadža turėjo žmoną vardu Madhavi. Mahalakšmi įžengė į jos įsčias kaip embrionas, ir po šimto metų Madhavi pagimdė dukterį. Net gimdymo metu vaikelis atrodė kaip subrendusi mergaitė ir buvo ypatingai graži. Todėl ji buvo pavadinta Tulasi, reiškiant neprilygstamąją (Tula= prilygti).

4)          Tulasi vedybos. Ši Tulasi paliko visus pasaulinius malonumus, išėjo į Badarikašramą ir pradėjo atgailas melsdamasi, kad MahaVišnu taptų jos vyru. Ji atgailavo dvidešimt keturis tūkstančius metų sėdėdama ugnies apsuptyje karštuoju sezono metu ir sėdėdama vandenyje šaltuoju sezono metu, valgydama tik vaisius ir gerdama vandenį. Šioje stadijoje apsireiškė Brahma ir paklausė, kas jos atgailos objektas. Ji atsakė, kad nori MahaVišnaus į savo vyrus. Išgirdęs tai Brahma pasakė: „Devi, tu žinai, kad piemenukas Sudama gimė iš Šri Krišnos dalies. Šis nuostabus piemenukas dabar gimė žemėje, dėl Radhos prakeiksmo, demonu vardu Šankhačuda. Jis yra neprilygstamai garsus ir kartą pamatęs tave Golokoje pamilo. Tu tapsi jo žmona ir vėliau tapsi Narajanos žmona. Tuo metu dalis tavo dieviško kūno pasiliks žemėje kaip augalas pavadinimu Tulasi. Tulasi taps brangiu Višnui, švenčiausiu iš visų augalų augalu, o visi garbinimai be Tulasi lapų bus neefektyvūs.

5)          Tulasi santuoka. Dėl Radhos prakeikimo, piemenukas Sudama žemėje gimė kaip demonas vardu Šankhačuda. Jis atgailavo sėdėdamas Badarikšrame ir įgijo Višnukavačą. Kitas jo objektas buvo vesti Tulasi. Jis gavo iš Brahmos palaiminimą, kad jo mirtis ateis tik tada, kai Višnu Kavača bus pašalintas iš jo kūno ir jo žmonos tyrumas bus prarastas. Tuo metu Šankhačuda ir Tulasi susitiko miške ir susisuokė. Šankhačuda, nuostabus ir didingas, užsiiminėjo su Tulasi meilės žaidimais keldamas pavydą net devoms. Jo arogancija sukėlė nesuskaičiuojamas problemas devoms ir jie, su Brahma ir Šiva, nuėjo pas MahaVišnu, kad jis pataisytų situaciją. Višnu nusiuntė Šivą su savo smaigu nužudyti Šankhačudą, o pats pradėjo kėsintis į jo žmonos Tulasi tyrumą. Šankhačuda paliko Tulasi ir išėjo kautis su Šiva. Kai Tulasi liko viena, MahaVišnu prisiartino prie jos Šankhačudos formoje ir po parengiamųjų pokalbių pradėjo lytinį aktą. Tulasi pastebėjo jai įprastuose užsiėmimuose skirtumą ir įtardama apgavystę pašoko prakeikti apsimetėlį. MahaVišnu tuoj pat pasirodė savo tikrąja forma ir pasakė: „Tu ilgą laiką atlikinėjai atgailas, kad gautum mane į vyrus. Tavo vyras Šankhačuda buvo mano Parsadų vadovas Sudama. Laikas jam grįžti atgal į [dvasinę buveinę] Goloką ir išsilaisvinti iš prakeiksmo. Šiuo momentu jis jau turbūt buvo Šivos užmuštas ir grįžo į Goloką kaip Sudama. Dabar tu gali palikti savo kūną ir grįžti į Vaikunthą kaip mano žmona.

Tavo kūnas suirs ir taps šventąja upe Gandaki; tavo plaukai taps Tulasi augalu, kurio lapai bus laikomi šventais trijuose pasauliuose.“

Tulasi tuomet pasikeitė į Lakšmi formą ir nuvyko su MahaVišnu į Vaikunthą. (Devi Bhagavata , 9 Skandha)

6)          Tulasi didingumas. Viskas iš Tulasi medelio- lapai, gėlės, vaisiai, šaknys, pumpurai, šakos, žievė ir net aplink esanti žemė- laikomi šventais. Mirusio siela, kurio miręs kūnas kremuotas malkomis iš Tulasi šakų, pasieks amžiną vietą Višnulokoje [dvasinė buveinė]. Net didžiausiam nuodėmingajam bus atleista už jo nuodėmes, jei jo miręs kūnas bus kremuotas su Tulasi šakomis [arba jei ant jo kūno bus uždėti Tulasi karoliai]. Jei mirties metu asmuo galvoja apie Dievą ir murma Jo vardą, o jo miręs kūnas vėliau yra kremuojamas su Tulasi šakomis, jis daugiau neatgims. Net tas, kuris padarė dešimt milijonų nuodėmių, pasieks mokšą [išsilaisvinimą], jei jo mirusio kūno kremacijos metu Tulasi šakelė bus padėta ant jo laidojimo laužo dugno. Taip, kaip visi vandenys tampa tyrais susijungus su Gangos vandenimis, visos malkos, iš kurių padarytas laužas, tampa tyromis prie jų pridėjus mažą Tulasi šakelę. Jei kūnas yra kremuojamas tik su Tulasi šakomis, to asmens nuodėmės bus nuplautos dešimčiai milijonų Kalpos metų [ 1 Kalpa yra 4 800 000 metų]. Jamadutos [Dievo Jamos, mirusiųjų dievo, kariai] bus neprileidžiami prie to, kurio kūnas kremuojamas su Tulasi šakomis, o Višnu tarnai ateina arčiau. Jei Višnui deginama šviesa su Tulasi pagaliu, ji laikoma lygi keliems lakhams šviesos Višnui. Jei asmuo pagamina iš Tulasi lapų miltelius ir jais apsibarsto prieš garbinant Višnų vieną dieną, tas asmuo gauna naudą kaip už šimtą paprastų garbinimų, o taip pat ir šimto godanų (karvių dovanų) atlikimo naudą. (Padma Purana, 24 Skyrius)

Taip pat laikoma, kad jei asmuo palieka savo kūną nešiodamas Tulasi karolius arba ant kaklo, arba kur nors kitur, tai sukuria tokį pat efektą kaip aukščiau aprašytas kremavimo naudojant Tulasi šakas būdas.

           

Žemiau yra Vrinda Devi Dievybė, Tulasi personifikacija.

Ši Dievybė yra Vrinda Kundoje prie Nandaramo už Mathuros Vradžamandaloje.

Tulasi Vedybos

 Ir Šalagrama-šilas (Shalagrama- shilas) Reikšmingumas Kaip Detalizuojama Brahma- Vaivarta Puranoje, Prakriti- Khanda, 21 ir 22 Skyriuose

            Tai paaiškina Dievo Višnu ir Tulasi vedybas, kaip Tulasi tapo ir Gandaki Upe ir šventu Tulasi medžiu, ir kaip Dievas Višnu priėmė šventų akmenų, randamų prie Gandaki upės žinomų ir kaip šalagram-šilas, formą.

            21 SKYRIUS

            Narada tarė: „O Dieve, prašau, papasakok kaip Tu (Dieve Narajana) impregnavai Tulasi.“

            Narajana atsakė: „Hari, tam, kad įgyvendinti dievų sukurtą planą, priėmė Šankhačukados formą ir sugulė su Tulasi. Jis paėmė demono amuletą ir prisiartino prie Tulasi namo. Ant slenksčio jis mušė į būgną ir, nusiuntęs šnipą perduoti žodžius ‚Te laimėjimas karūnuoja Karalių‘, įtikino Tulasi savo vyro sėkme. Tulasi pro langą su malonumu žiūrėjo į karališkąjį kelią. Ji apdovanojo Brahmanus, bardus ir elgetas ir sąlygojo daug palankių dalykų atlikimą. Po to Dievas Hari nusileido iš savo vežimo ir įžengė į mielus Tulasi namus, pastatytus su neįkainojamais brangakmeniais. Kai Tulasi pamatė savo ramų vyrą (kurio formą priėmė Hari), ji iš džiaugsmo verkė, nuplovė jo pėdas vandeniu ir žemai jam nusilenkė. Ji linksmino jį su kvėpintais kamparu betelio lapais ir laikė save tikrai palaiminta, kadangi ji matė valdovą šlovingai grįžtantį iš kovos mūšio. Pasileidusi Tulasi, pilna džiaugsmo mėtė jam vylingus žvilgsnius ir saldžiai ar švelniai jo klausė taip: ‚Mano maloningas karaliau, kaip tu nugalėjai Šivą, kuris naikina nesuskaičiuojamus pasaulius? Atskleisk man esmę.‘ Apsimetęs Hari nusišypsojo ir sugalvojo šį melą: ‚O mano moterie, O mano meile, ši kova vyko metus ir visi demonai buvo sunaikinti. Pats Brahma atvyko į kovos lauką ir mus sutaikė. Jo paliepimu aš grąžinau dievams jų jurisdikciją ir grįžau namo. Šiva taip pat grįžo į savo buveinę.‘ Tai sakydamas Dievas Hari miegojo. O Narada, Hari sugulė su Tulasi, bet jausdama ankstesnių seksualinės sueities metodų  nesutapimus ji tapo įtari ir tarė: ‚O veidmainių Valdove, kas tu? Tu išniekinai mano skaistybę. Dėl to aš privalau tave prakeikti, kas tu bebūtum.‘ Bijodamas prakeikimo, Hari priėmė labai malonią formą. Tulasi žiūrėjo į Amžinąjį Dievą, Dievų Dievą, tamsų kaip debesis. Jo akys buvo kaip rudeniniai lotusai. Jo veidas spinduliavo šypsenomis. Jis buvo dekoruotas brangakmeniais ir geltonais drabužiais. Jo grakštumas buvo kaip milijono Kupidonų.“

            „Moteris Jo akivaizdoje buvo perpildyta geismu ir nualpo. Tačiau tuoj pat atsigavusi pasakė Hari: „Dieve, to esi  man žiaurus ir turi akmeninę širdį. Tu apsimetėliškai išniekinai mane ir nužudei mano vyrą. Jei tu esi tvirtos kaip akmuo širdies, tu būsi pasaulyje garbinamas kaip akmuo (šila). Tie, kurie tave vadina maloningu yra apgauti. Pasakyk man, kodėl tu nužudei nekaltą Tavo garbintoją dėl kitų labo? Tu esi visų siela ir dėl to visažinis. Ar tu suvoki kitų skausmą? Todėl, kai Tu vėl sugalvosi tam tikrą inkarnaciją, Tu pamirši Save.‘ Tai pasakius, doroji Tulasi puolė po jo kojomis ir karčiai ir graudžiai raudojo. Gailestingasis Hari guodė ją, sakydamas kupinus paguodos žodžius: ‚O tyroji moterie, tu maldavai manęs Bharata-varšoje (Indijoje) ilgą laiką. Geidulingasis Šankhačuda meldė tavęs, o todėl gavo tave kaip savo žmoną, taip jis mėgavosi tavo draugija ilgą laiką. Dabar aš turėčiau duoti tavo atsidavimo vaisius.

            Dabar tu turėtum palikti savo kūną, priimti savo dangišką formą ir keliauti su manimi kaip Rama. Dabar tu būsi paversta šventąja Gandaki upe. Leisk savo plaukų sruogoms būti paverstomis į augalą vadinamą Tulasi arba šventuoju baziliku. Doroji, šio augalo žiedai ir lapai bus pašvęsti dievų garbinimui. Kas susiję su manęs garbinimu, Tulasi žiedai bus laikomi aukščiau nei kitų augalų visuose trijuose pasauliuose ir net Vaikunthoje. Šis pašventintas augalas augs Golokoje ant Viradža upės kranto, Rasos sferos apimtoje vietoje, Vrndavanoje, šventų figų miške, sandalmedžio giraitėje arba Čampakos gėlėje, arba jazminų sodelyje, pandanos medyje, arba lipančių augalų, vadinamų Mandhavi, sodelyje. Visos pasaulio šventyklos bus konverguotos ant Tulasi šaknų.

            Doroji, visi dievai tenai kontroliuos kritusių šventojo baziliko lapų apsaugą. Bet kuris, kuris bus įtrintas arba sudrėkintas šventojo baziliko vandeniu, susilauks apsiplovimo visose šventose upėse ir visų tipų jagnų bei aukojimų atlikimo naudos. Hari nebus taip patenkintas gavęs dovanų tūkstantį pilnų medaus puodynių, kaip gavęs vieną Tulasi lapelį. Vieno tokio lapelio aukojimas atneš naudą prilygstančią milijono karvių dovanojimui. Bet kuris mirštantis, kuris gaus Tulasi lapų vandens, bus išlaisvintas iš visų savo nuodėmių ir papuls į Vaikunthą. Bet kuris nuolat geriantis tokį vandenį bus šiame gyvenime išlaisvintas ir gaus pasinėrimo į Gangą vaisius. Bet kuris Mane kasdien garbinantis šiais lapeliais gaus šimto tūkstančių arklio aukojimo naudą. Bet kuris mirštantis su Tulasi lapeliu rankose [arba burnoje, kaip plačiai praktikuojama] bus išlaisvintas. Bet kuris užsidėjęs laukinės Tulasi vainiką, kiekviename žingsnyje gaus arklio aukojimo vaisius. Tačiau, tas, kuris su šventuoju baziliku rankoje sulaužys pažadą arba melagingai prisieks, eis į pragarą. Tačiau bet kuris, kuris mirties metu gaus lašelį švento baziliko vandens, eis į Vaikunthą. Hari nukirs galvą tam asmeniui, kuris tamsios nakties (Amavasja) arba pilnaties mėnulio dieną, arba dvyliktą arba paskutinę mėnulio mėnesio dieną, arba ištrintas aliejumi prieš prausimąsi, arba popietės metu, naktį, arba aušros arba saulėlydžio metu, arba netyrumo stadijoje, arba savo naktiniuose nulauš Tulasi lapelį.

            O, doroji, jei toks lapelis nuskintas prieš tris naktis, jis vis vien gali būti naudojamas laidojimo ceremonijos metu, priesaikos, dovanojimo susijusiuose įvykiuose, šventyklos šventinimui ar dievų garbinimui. Tulasi lapai atsidavę Višnui. Net jei jie nukrenta ant žemės ar vandens, jei tinkamai nuplauti, jie vis dar gali būti naudojami šventiems tikslams. Globojanti Tulasi dievybė visuomet žais Golokos nuošalėje su Krišna, kuris yra laisvas nuo ligų. Gandaki upės globojanti dievybė visuomet bus druskos vandenyno, gimusio iš mano piršto, žmona. Ir asmeniškai, O doroji deive, tu visuomet liksi šalia Manęs ir džiaugsiesi Mano draugija kaip Deivė Lakšmi. Aš taip pat, dėl tavo prakeikimo, pavirsiu akmeniu šalia Gandaki upės kranto. Toje vietoje kirminai, vadinamai Vdžra-kita, sukonstruos [išraižys] šiame akmenyje mano ratą. Šis akmuo, tamsus kaip debesis, kuris turi vienoje užtvaroje keturis ratus ir kuris yra dekoruotas laukinių gėlių vainikėliu, bus žinomas kaip Lakšmi- Narajana. Bet gamtinis akmuo, be vainikėlio, bus vadinamas Lakšmi- Džanardana. Akmuo be vainikėlio, bet su įspaustomis karvės kanopos žymėmis, bus vadinamas Raghunatha. Akmuo su dviem ratais, palankus namų šeimininkams, bus vadinamas Dudhi- bamana. Toks akmuo, jei puoštas girliandomis, bus vadinamas Šridhara ir duos malonę namų šeimininkams. Akmuo be vainikėlio, bet storas ir apvalus bei turintis du ratus, bus vadinamas Damodara. Beveik apvalus akmuo, pilnas strėlių ir turintis strėlinę ir du ratus, bus vadinamas Rana- rama. Vidutinio dydžio akmuo turintis septynis ratus kartu su strėline, bus vadinamas karalių karaliumi ir duos žmonėms karališką klestėjimą. Storas, tamsus kaip naujas debesis akmuo kartu su keturiolika ratų, bus vadinamas Ananta ir duos keturias atpirkimo rūšis.

            Akmuo, kuris atrodo kaip debesis ir turi du ratus, kuris yra sferiškas, grakštus ir kuklaus dydžio, bus vadinami Madhu- Sudana. Akmuo, kuris nešios Sudaršano ženklą ant vieno iš ratų, ir kurio kiti ratai liks užmaskuoti, bus vadinamas Gadadhara. Dviejų ratų akmuo su arklio žyme bus vadinamas Hajagriva. Dviejų ratų akmuo, kuris bus platus ir negražus, bus vadinamas Narasimha. Dviejų ratų akmuo platus dekoruotas vainikėliais ir bus kitiems žmonėms malonus, bus vadinamas Lakšmi- Narasimha. Akmuo, kurio vartai bus išsiskiriantys dviem grakščiais vienodo dydžio ratais, bus vadinamas Vasudeva, išpildantis visus troškimus. Akmuo, kuris turi nežymų ratą ir kraštuose turės daug skylių, tamsus kaip debesis, bus vadinamas Pradjumna, o šio akmens garbinimas atneš žmonėms laimę. Akmuo, kurio ratai bus sujungti ir kurio nugarinė dalis yra puiki, kuri neš namų šeimininkams džiaugsmą, bus vadinamas Šankaršana. Geltonas, gražus, apvalus akmuo, žavingas namų šeimininkams, bus stilizuojamas Anirudha pagal Savatsą. Doroji, vieta, kurioje šis akmuo bus rastas bus poilsio vieta Hari ir Lakšmi, kartu su ją lydinčiomis  šventyklomis ir šventomis vietomis. Ne, Brahmino žudikai ir kitos pasaulio nuodėmės bus atpirktos garbinant šį akmenį. Šis akmuo, jei jo forma kaip skėčio, suteikia karalystę; jei apvalus, duoda klestėjimą; jei kaip vežimas, sąlygos skausmą; jei priekis panašus į durklą, neš mirtį. Jei deformuotas, sąlygos skurdą; jei gelsvai rudo atspalvio, sugriaus laimę; jei jo ratai sujungti, sąlygos ligas; jei sudužęs arba skilęs į fragmentus, jis sąlygoja mirtį. Visi šventi veiksmai, šventyklų šventinimai, laidojimo ceremonijos atlikimas, dievų garbinimas ir kt. gali būti atlikti per šį Šventą akmenį. Labdaringumo veiksmai, vaikščiojimas aplink pasaulį, maudymasis šventojoje upėje, visa tai gali būti asmens pasiekta apsiplovus šio akmens vandenyse [išsimaudžius arba nusiprausus]. Tokio žmogaus prisilietimo trokš net upeliai. Jis bus pašventintas ir visam laikui išlaisvintas. Akmens garbinimas jam duos tokius pačius vaisius kaip Vedų studijavimas ar asketizmas.

            Bet kuris, kuris gers iš šio duodančio nemirtingumą akmens vandens, savo prisilietimu pašventins piligrimų poilsio vietas ir bus šiame gyvenime išlaisvintas. Jis bus Hari tarnas ir stebės nesuskaičiuojamų pasaulių išsklaidymą. Tokios sunkios nuodėmės, kaip Brahmano nužudymas, bėgs nuo jo žvilgsnio kaip gyvatės pasirodžius Garudai. Žemė bus pašventinta tokio žmogaus kojų dulkėmis. Savo gimimu jis išlaisvins milijonus savo protėvių. Bet kuris mirštantis, kuris gers šį vandenį bus emancipuotas ir eis į Vaikunthą. Jis bus laisvas nuo karmos įtakos ir, būdamas išlaisvintas, susilies su Višnu pėdomis. Bet kuris pridėjęs ant akmens ranką ir prisiekęs, o po to sulaužęs priesaiką, pasiliks pragare milijonui metų. Mano mylimoji, bet kuris atplėšęs šventojo baziliko lapą nuo šio akmens kentės išsiskyrimo su savo žmona skausmą nuo gimimo iki gimimo.  Bet kuris atskyręs nuo Tulasi kriaukles praras savo žmoną ir sveikatą septyniems gimimams. Išmintingas asmuo, kuris išlaikys Tulasi, kriaukles ir akmenį toje pačioje vietoje bus brangus Hari. Žmogui yra skaudu būti atskirtam nuo savo mylimųjų, kurių draugija jis kažkada mėgavosi. Tu buvai mėgstama Sankhačudos vieną Manvantrą. Todėl atsiskyrimas nuo jo buvo tavo bėdų šaltinis.‘“

            „Kai Hari švelniai tai pasakė, Tulasi paliko savo kūną ir išvyko į Vaikunthą savo dangiška forma. Tulasi dažnino Narajanos širdies plakimą kaip Kamala. O Narada, taip gavosi, kad Hari turi keturias žmonas: Lakšmi, Sarasvati, Gangą ir Tulasi. Kai Tulasi mirė, jos kūnas buvo tuoj pat paverstas į upę pavadinimu Gandaki; o ant šios upės kranto atsirado pašventintas kalnas iš Hari pirštų. Ant šios upės gyvenantys kirminai kuria visokių rūšių akmenis. Akmuo, kuris nukrenta nuo kalno į upę, laikomas debesies spalvos. Akmuo, kuris nukrenta nuo kalno ant sausos žemės, dėl saulės karščio tampa rudai gelsvo atspalvio. Štai, aš papasakojau viską. Prašau, sakyk ką dar norėtum išgirsti.“

            

22 SKYRIUS

            Narada tarė: “ Dieve, Aš suprantu, kaip Tulasi tapo Hari numylėtine, kaip ji tapo šventąja ir yra garbinama visame pasaulyje. Dabar aš noriu išgirsti pasakojimą susijusį su jos garbinimo forma ir jos himnais. Senais laikais, kas ją garbino ir dainavo jai odes? Kaip ji tapo garbinama pasaulyje? Maloniai papasakok šiuos dalykus man.

Suta tarė, Narajana nusišypsojo į šiuos žodžius ir pasakė: “Hari žaidė su Tulasi, kai tik parsivedė ją namo ir padarė tokia pat palaiminta ir šlovinga kaip Rama. Ganga ir Lakšmi kantriai kentė šią naujovę jų bendruomenėje. Bet tai buvo netoleruotina Sarasvati. Kartą kilnioji Sarasvati nepagarbiai susiginčijo su Tulasi Hari akivaizdoje ir įskaudino ją. Tulasi susigėdinusi ir užsitraukusi nemalonę pradingo. Tai padariusi išmintingoji ir alchemikė Tulasi iš pykčio tapo nematoma ir Hari. Hari tuo metu gavo Sarasvati leidimą ir nuėjo į Tulasi medžių mišką. Ten išsimaudė ir su šventojo baziliko lapais pagarbiai pagarbino Tulasi mistine dešimties raidžių formule, turinčia supumpuruotų Lakšmi, Majos, Kama ir Vani principų sėklų.

O Narada, ši Hari paruošta mantra baigiasi taip: ‚Swaha Vrindavani‘. Po šios mantros sukalbėjimo, kuri tokia efektyvi, kaip Kalpa medis, bet kuris, kuris garbina Tulasi su ghee lempa, smilkalais, sandalo žiedais ir aukojimo ritualu, pasieks visą tobulybę. Tulasi, patenkinta pagarbinimu, emanavo iš augalo ir rado prieglobstį prie Hari lotoso pėdų. Hari palaimino ją sakydamas: ‚Tu būsi garbinama visame pasaulyje‘, ir pasakė ‚Mylimoji, aš laikysiu tave ant savo galvos ir savo širdyje. Todėl visi dievai tave turės ant savo galvos.‘ Taip pasakęs Hari pasiėmė ją namo.“

„Narada tarė: „Dabar papasakok man apie Dhjaną, arba meditaciją, tinkamą Tulasi, jos odę, jos garbinimo planą“. Narajana atsakė: „Kai Tulais dingo, nuliūdintas Hari nuėjo į Tulasi- vaną (šventosios Tulasi mišką), pagarbino ją himnu: ‚Aš garbinu savo numylėtąją Vrindą, kuri vienoje vietoje auga augalo formoje. Aš garbinu palaimintąją nimfą, kuri pirmiausia ištryško Vrindavanos miške ir dėl to yra Vrinda- vani.

Aš garbinu šią deivę, dievinamą visoje visatoje, kuri yra taip vadinama, nes yra dievinama visame pasaulyje. Sužeistas Kupidono Aš garbinu visa-šventinančią deivę, taip vadinamą, nes jis visuomet dievinama trijuose pasauliuose. Aš noriu matyti Pušpa-sara deivę, gėlių esmę, be kurios dievai nėra patenkinti bet kuriuo siūlomu žiedų skaičiumi. Aš trokštu šios deivės, taip pat vadinamos Nandini, nes Tulasi pasiekimas atneša džiaugsmą ir tikėjimą, malonės. Aš siekiu deivės vardu Tulasi apsaugos, nes ji neprilygstama pasaulyje. Te ji išsaugo mano gyvenimą, deivė, kuri taip pat vadinama Krišnos gyvenimu.‘ Krišna taip ją pagarbinęs manifestavo save Tulasi, kuri kniūbsčia gulėjo prie Jo pėdų. Jis matė, kad kilnioji Tulasi raudojo dėl įžeidaus Sarasvati įskaudinimo, jis priglaudė ją prie krūtinės, nusivedė pas Sarasvati ir sutaikė jas. Jis palaimino ją sakydamas: „Tu būsi dievinama visame pasaulyje ir pritvirtinta (nešiojama) ant kiekvieno galvos. Aš taip pat tave garbinsiu ir dievinsiu.“

Kai Tulasi buvo nuraminta, Sarasvati ją apkabino ir pasodiną šalia savęs. Lakšmi ir Ganga taip pat ją apkabino ir nusivedė namo. Tas, kuris garbins Tulasi aštuoniais jos vardais, pripildytus reikšme, pvz. Vrinda [ta, kuris turi tūkstančius sakhių draugių], Vrinda- vani [ta, kuri niekada nepalieka Vrindavanos], Višva-Pavani [viso pasaulio šventintoja], Višva- Pudžita [ Visas pasalis ją garbina], Pušpa- sara [gėlių/ žiedų esmė], Nandini [visiems dalinanti laimę], Krišna- Dživani [Dievo Krišnos gyvenimas ir siela] ir Tulasi [ta, kurios forma neprilygstanti], gaus prisirpusius arklio aukojimo vaisius.

Geradarė Tulasi gimė Kartikos mėnesio pilnaties mėnulio dieną, todėl Hari ją priskyrė kaip garbinimo dieną. Bet kuris, kuris ją garbins šią dieną bus išlaisvintas nuo visų nuodėmių ir keliaus į Vaikunthą.  Bet kuris, kuris Kartikos mėnesį duos Tulasi lapelius nuplėštus pagerbti Višnui, gaus vaisius, lyg būtų padovanojęs milijoną karvių. Ne, jos himnų rekolekcijos duoda sūnų neturinčiai sūnų, žmoną, neturinčiam žmonos, sveikatą sergančiam, laisvę įkalintajam, pašventinimą nuodėmingajam, drąsą išgąsdintajam ir draugą tam, kuris jo neturi.

O Narada, Aš tau papasakojau apie jos himną, dabar klausyk dalykų, susijusių su jos meditacija ir garbinimo forma. Tu žinai meditacija (Dhjana), kurią minėjo Hanva- sakha (Kanwa- sakha). Be deivės kvietimo, pagarbiai medituok į ją ir garbink ją šešiolika ingredientų. Dabar klausyk jos Dhjanos, arba meditacijos, kuri naikina nuodėmes. ‚Doroji Tulasi, geriausi žiedai, dieviški ir mieli, naikina nuodėmės degalus kaip ugnies liepsna, O Muni, ji yra švenčiausia iš visų deivių. Būdama neprilygstama ji vadinasi Tulasi. Aš garbinu deivę, kurios visi prašo; kuri karūnuoja visų galvas; kuri žinoma, kaip pasaulio šventintoja; kuri duoda Hari emancipaciją ir prisirišimą; ir kuri buvo išlaisvinta jos pačios gyvenime‘. Išmintingi žmonės, po šios meditacijos ir garbinimo, turėtų skaityti jos panegiriką ir lenktis jai.“

Aštuoni Tulasi Vardai

Vrindavani: Ta, kuri pirmiausia buvo manifestuota Vrndavanoje.

Vrinda: Visų augalų ir medžių deivė.
Visvapudžita: Ta, kurią garbina visa visata.
Pušpasara: Geriausia iš visų gėlių, be kurios Krišna nemėgsta ir nežiūri į kitas gėles.
Nandini:  Kurios matymas garbintojams duoda neribotą palaimą.

Krishna-dživani: Šri Krišnos gyvenimas.
Višva-pavani: Kuri grynina tris pasaulius.
Tulasi: Neprilygstamoji.

Žemiau yra Tulasi lapeliai ant šakų kairėje ir žiedai, vadinamai Mandžari, dešinėje iš arčiau.

Paimta iš http://www.stephen-knapp.com/

Vertė Laura Čelo