Kahlih Gibran "Pranašas" Apie laisvę

Apie laisvę
Ir oratorius pasakė: Kalbėk mums apie Laisvę.
Ir jis pasakė:
Prie miesto vartų ir jūsų židinių aš mačiau jus parpuolusius kniūbsčius ir garbinančius savo pačių laisvę.
Kaip vergus, kurie keliaklupsčiauja prieš tironą ir giria jį, nors jis juos ir žudo.
Taip, Šventyklos giraitėje ir tvirtovės šešėlyje aš mačiau pačius laisviausius iš jūsų, velkančius savo laisvę kaip jungą ir antrankius.
Ir mana širdis paplūdo krauju, nes tik tuomet jūs galit būti laisvi, kai net laisvės troškimas supančioja ir pažaboja jus ir kaip nustojat kalbėt apie laisvę kaip apie tikslą ir jo išsipildymą.
Iš tiesų esat laisvi ne tuomet, kai jūsų dienos be rūpesčių, o naktys be norų ir sielvarto,
Bet greičiau tada, kai šitie dalykai apipina jūsų gyvenimą, o jūs vis tiek pakylat virš jų nuogi ir be pančių.
Ir kaipgi jūs pakilsit virš savo dienų ir naktų, nenutraukę grandinių, kuriomis blaivėjant protui surakinote savo vidurdienį?
Tiesą sakant, tai jūsų vadinamoji laisvė - pati stipriausia iš šitų grandinių, nors jos grandys spindėdamos saulėje akina jus.
Ir ar tai ne jūsų Aš dalelės, kurias norėtumėt nusimesti, kad galėtumėt tapti laisvi?
Jeigu tai neteisingas įstatymas, kurį norėtumėt panaikinti, tai tas įstatymas buvo parašytas jūsų pačių ranka ant jūsų kaktos.
Jo jūs negalit ištrinti nei degindami savo įstatymų knygas, nei nuplaudami savo teisėjų kaktas, nors užpiltumėt jūrą ant jų.
Ir jeigu tai despotas, kurį versit nuo sosto, pirmiausia pasistenkit, kad jumyse pastatytasis jo sostas būtų sugriautas.
Ir kaipgi gali tironas valdyti laisvus ir išdidžius, nesiremdamas jų pačių laisvės tironija ir jų išdidumo gėda?
Jeigu tas rūpestis, kuriuo jūs norėtumėt atsikratyti, tą rūpesti greičiau pasirinkot patys negu jis jums buvo primestas.
Ir jeigu tai baimė, kurią norėtumėt išsklaidyti, tai ta baimė glūdi jūsų širdyse, o ne rankoje to, kuris jus baugina.
Iš tikrųjų visi dalykai - geidžiami ir bauginantys, atgrasūs ir puoselėjami, sektini ir tie kurių nenorėtumėt vengti, - tik pusiau jus valdo.
Šitie dalykai mainosi jumyse kaip šviesa ir šešėliai.
Ir kai šešėlis išnyksta ir jo nelieka, likusi šviesa tampa šešėliu vėl kitai šviesai!
Ir taip jūsų laisvė, grandines numetus, pati tampa pančiais laisvei didesnei.