Tada moteris prabilo: Kalbėk mums apie Džiaugsmą ir Liūdesį.
Ir jis tarė:Jūsų džiaugsmas – tai jūsų liūdesys be kaukės. Tas pats šaltinis, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būdavo pilnas ašarų.O argi būna kitaip?Kuo giliau prasiskverbia liūdesys į jūsų esybę, tuo daugiau džiaugsmo galit savyje sutalpinti.Argi indas, kuriame laikomas jūsų vynas, ne tas pats, kurį išdegė savo krosnyje?Ir argi liutnia, kuri ramina jūsų sielą, ne tas pats medžio gabalas, išskobtas peiliais?Kai džiaugiatės, pažvelkite gilyn į savo širdį ir įsitikinsit, kad tai, kas jus liūdino, dabar teikia jums džiaugsmą,Kai jums liūdna, vėl pažvelkit į savo širdį ir pamatysit, kad tiesą sakant, jūs verkiat dėl to, kas buvo jūsų džiaugsmas.Kai kurie iš jūsų sako: “Džiaugsmas stipresnis už liūdesį”, dar kiti šneka: “Ne, liūdesys stipresnis”.Bet aš sakau jums – jie neatskiriami.Kartu jie ateina, ir kai vienas sėdas su jumis už stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoj.Iš tikrųjų jūs – kaip svarstyklės, svyruojančios tarp savo džiaugsmo ir liūdesio.Ir tik tada, kai jūs tušti, esat ramūs ir pusiausvyrūs.Kai lobių saugotojas paima jus, kad pasvertų savo auksą ir savo sidabrą, jūsų džiaugsmas arba liūdesys būtinai didėja ar mažėja.
Ir jis tarė:Jūsų džiaugsmas – tai jūsų liūdesys be kaukės. Tas pats šaltinis, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būdavo pilnas ašarų.O argi būna kitaip?Kuo giliau prasiskverbia liūdesys į jūsų esybę, tuo daugiau džiaugsmo galit savyje sutalpinti.Argi indas, kuriame laikomas jūsų vynas, ne tas pats, kurį išdegė savo krosnyje?Ir argi liutnia, kuri ramina jūsų sielą, ne tas pats medžio gabalas, išskobtas peiliais?Kai džiaugiatės, pažvelkite gilyn į savo širdį ir įsitikinsit, kad tai, kas jus liūdino, dabar teikia jums džiaugsmą,Kai jums liūdna, vėl pažvelkit į savo širdį ir pamatysit, kad tiesą sakant, jūs verkiat dėl to, kas buvo jūsų džiaugsmas.Kai kurie iš jūsų sako: “Džiaugsmas stipresnis už liūdesį”, dar kiti šneka: “Ne, liūdesys stipresnis”.Bet aš sakau jums – jie neatskiriami.Kartu jie ateina, ir kai vienas sėdas su jumis už stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoj.Iš tikrųjų jūs – kaip svarstyklės, svyruojančios tarp savo džiaugsmo ir liūdesio.Ir tik tada, kai jūs tušti, esat ramūs ir pusiausvyrūs.Kai lobių saugotojas paima jus, kad pasvertų savo auksą ir savo sidabrą, jūsų džiaugsmas arba liūdesys būtinai didėja ar mažėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą