Tada žynė tarė: Kalbėk mums apie Maldą.
Ir jis atsakė tardamas:
Jūs meldžiatės, kai sielvartaujat ir kai jums ko nors reikia; o, kad melstumėtės tuomet, kai trykštat džiaugsmu ir nestokojant nieko!
Nes kas gi yra malda, jeigu ne žengimas į gyvą eterį?
Ir jei jums paguoda, kai siunčiat savo tamsą į erdvę, tai pajusit ir džiaugsmą, siusdami ten savo širdies saulėtekį.
Ir jei galit verkti, kai jūsų siela pašaukia maldai, ji skatins jus nors ir verkiantį tol, kol vėl nepradėsite juoktis.
Kai jūs meldžiatės, pakylat sutikti erdvėj tų, kurie meldžias tą pačią valandą ir kuriuos tik maldoj galit sutikti.
Todėl tegu jūsų apsilankymas toje nematomoje šventovėje pasitarnaus tik ekstazei ir maloniam bendravimui.
Nes jeigu įeisit į šventovę tik prašyti, jūs nieko negausit.
Ir jei įžengsit ten nusižeminti, nebūsit išaukštinti.
Arba net jei įeisit į ją prašyti gerovės kitiems, jūs nebūsit išgirsti.
Pakanka to, kad įžengiate į šventovę nematomi.
Negaliu jūsų išmokyti melstis žodžiais.
Tėvas nesiklauso jūsų žodžių, nebent Jis Pats ištaria juos jūsų lūpomis.
Negaliu jūsų išmokyti jūrų, miškų ir kalnų maldos.
Tačiau jūs, gimę iš kalnų, miškų ir jūrų galite rasti jūsų maldą savo širdy,
Tik įsiklausykit į nakties ramybę ir jūs išgirsit juos tariančius tyliai:
"Mūsų Dieve, kuris esi mūsų sparnuotasis Aš, tik tavo valios dėka gyva ir mūsų valia
Tai tavo troškimas skatina mus trokšti.
Tai tavo paraginimas mūsų naktis, kurios yra tavo, pavers mūsų dienom, kurios irgi yra tavo.
Mes nieko negalim tavęs prašyti, nes tu žinai mūsų poreikius dar prieš tai, kai jie mumyse gimsta.
Tu - mūsų poreikis; ir atiduodamas mums daugiau savęs, tu atiduodi mums viską".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą